- „Kauno dienos“, ELTOS, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) apsilankęs šalies vadovas Gitanas Nausėda bei mokslininkai bedė pirštu į opiausias problemas, kovojant su koronavirusu. Profesorius Vytautas Kasiulevičius teigė, kad naujų koronaviruso atvejų šalyje tik daugės dėl atšalusio oro. Pasak jo, karantino įvesti dar nebūtina, bet specifinių ribojimų imtis būtina.
Profesorius pastebėjo, kad koronaviruso atvejų šalyje tik daugės, tad reikia imtis tam tikrų veiksmų stabdant viruso plitimą, o epidemiologams nebespėjant sekti naujų susirgimų, viruso kontrolę paleistume iš rankų.
Anot V. Kasiulevičiaus, apie tinkamiausius veiksmus diskutuojama nuolat. „Tam tikri tikslinės kontrolės dalykai turi būti diegiami, bet jie turi būti pagrįsti įrodymais. Neseniai Jungtinė Karalystė pritaikė tam tikrų veiksmų seką, tarkim, 6 taisyklę, kai susiburia ne daugiau šešių asmenų, apribojo ir laiką darbo maitinimosi įstaigose ir naktį. Ir tai davė efektą ir naujų atvejų skaičius Jungtinėje Karalystėje stabilizavosi. Ir mes bandome ieškoti tokių patirčių“, – aiškino specialistas.
Jis žurnalistams sakė, kad šiuo metu reikėtų intensyvesnių valdymo sprendimų. „Jeigu Lietuva išvengs kritinių scenarijų, tai bus gerai. Bet tam reikia susėsti ir sutarti, negalima atsitiktinai spręsti. Sunku pasakyti, kiek jie vėluoja, kiek ne. Tam tikri sprendimai, manau, veikia, nes atvejų skaičius yra stabilizavęsis. Bet ar jie bus tvarūs ir ilgalaikiai? Nes oras šąla ir žmonių susibūrimai intensyvės. Gal specifinių sprendimų reikia intensyvesnių, bet aš nekalbu apie karantiną“, – tikino jis.
Jeigu NVSC neatseks vis daugiau susirgusių žmonių, mes prarandame totaliai kontrolę. Jau dabar yra atsekama mažiau nei 70 procentų atvejų ir tai yra labai blogai.
V. Kasiulevičius užsiminė ir apie prastas NVSC specialistų darbo sąlygas. Anot jo, šios problemos liečia kiekvieną iš mūsų.
„Jeigu NVSC neatseks vis daugiau susirgusių žmonių, mes prarandame totaliai kontrolę. Jau dabar yra atsekama mažiau nei 70 procentų atvejų ir tai yra labai blogai. Atsekama turėtų būti apie 80 procentų kontaktų, jeigu nebeatsekame, kontrolė išeina lauk. Visi perdegę, neužtenka personalo, reikalingas finansavimas“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius V. Kasiulevičius.
Mokslininkai pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad valdžios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais bei nebijoti kitokių nuomonių.
„Tikrai reikia atviros komunikacijos, nebijant galbūt į tą komunikaciją įtraukti žmones, kurie turi priešingą nuomonę. Dabar galbūt sakyčiau, kad norima komunikacijoje turėti žmones, kurie mąsto taip pat“, – komentavo jis.
M. Stankūnas teigė nemanantis, kad artimiausiu metu naujų koronaviruso atvejų kreivė mažės. Pasak jo, tą lemia ir vėstantys orai, dėl ko žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose, ir specifinių infekcijos valdymo priemonių trūkumas.
„Kad ta kreivė pasisuktų, turi būti tam tikri sprendimai. (...) Mes dabar su jumis kaukes turime, tai jos, kaip sakau, prilėtina automobilio greitį, bet nepakeičia automobilio krypties“, – komentavo LSMU profesorius.
Anot jo, šiuo metu būtina tiksliai identifikuoti rizikingiausias vietas ir joms taikyti konkrečias priemones.
„Reikia įvertinti, kad būtent čia yra problema ar kad čia yra problema, kas bus, jei mes tą problemą pabandysime spręsti, kiek tai prisidės, kad viruso plitimas mažėtų. (...) Turime gana chirurgiškai žiūrėti, ką reikia padaryti, kad ta situacija pasikeistų“, – sakė M. Stankūnas.
R. Lingienė apie epidemiologų darbą: milžiniškas darbo krūvis, apgailėtini atlyginimai
NVSC atstovė Rolanda Lingienė po susitikimo su prezidentu teigė, kad dėl mažų atlyginimų bei milžiniškų darbo krūvių iš NVSC išėjo apie 40 darbuotojų.
„Išėjo apie keturiasdešimt darbuotojų, jų pagrindinės išėjimo priežastys buvo nekonkurencingi atlyginimai, milžiniški darbo krūviai, didžiulis visuomenės spaudimas bei užgulusi didelė atsakomybė jų pečius. Jie gauna geresnių pasiūlymų, tai ir pasinaudoja šiomis galimybėmis (...) Prezidentas išgirdo apie NVSC specialistų ir epidemiologų apgailėtinus atlyginimus, milžiniškus darbo krūvius, kitas problemas, kurios atsirado ne prieš metus ar penkerius, o jos atsirado liberalizuojant rinką ir mažinant žmonių, kurie kovoja su infekcijomis skaičių“, – teigė R. Lingienė.
Pasak jos, pinigų iki šiol nėra 95 pareigybėms.
„37 pareigybėms finansavimas buvo gautas. Tik noriu priminti, kad tos pareigybės nebuvo skirtos valdyti koronaviruso infekciją. Tiesiog pareigybes turime, bet pinigų – ne. Ir pinigais iki šiol „nepadengtos“ 95 pareigybės, kurios skirtos normaliai situacijai ir normaliai įstaigos veiklai“, – sakė ji.
Anot R. Lingienės, rinkimų laikotarpį jaučia ir darbuotojai.
„Kuo šis laikotarpis yra išskirtinis ir sudėtingas? Pirma, blogėja epidemiologinė situacija. Antra, yra jautrus rinkimų laikotarpis bei didėja politinė įtampa. Visuomenė tapo labai poliarizuota ir daugėja sveiku protu nepaaiškinamų sąmokslo teorijų. Sudėtinga yra visiems, sudėtinga yra medikams, sudėtinga yra visuomenei. NVSC tikslas yra žmonių saugumas ir mes stengiamės lėtinti viruso plitimą. Kad sulauktume vakcinos, mums būtina apsaugoti jautrias visuomenės grupes, medikus, socialinėse įstaigose dirbančius darbuotojus“, – teigė jis.
R. Lingienės pateiktais duomenimis, NVSC dirba apie 600 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...