Anot jo, išeiti iš krizės reikia pradėti jau nuo šiandien, kai Europos vaistų agentūra galimai priims sprendimą tęsti skiepijimą šia vakcina.

Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, „dvi prarastos dienos blogai, bet tai geriau negu dvi prarastos savaitės.“

„Žmonių baimė ir valdžios baimė dėl žmonių baimės yra svarbūs faktoriai. Manau, kad Vokietijos Paulo Ehrlicho instituto surasti septyni galvos sinusų veninės trombozės atvejai iš 1,6 milijono vokiečių, paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina, yra svarbu, bet iki 15 tokių atvejų milijonui žmonių kasmet nustatoma ir pernelyg specialiai neieškant. Kai kurie mokslininkai net teigia, kad paieškojus galima surasti ir daugiau. Keista, bet neskiepyti žmonės irgi suserga kokia nors tromboze. Ir, beje, to reikalo prevencijai valdžia skiria per mažai dėmesio. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip stipriai mūsų nesaugo nuo trombozių, kaip „AstraZeneca“ vakcinos atveju. Pagal prieš keletą metų patvirtintą tvarką, norint Lietuvoje paskirti kompensuojamą modernų kraują skystinantį antikoaguliantą pacientui ir jo gydytojui reikia nueiti šešių mėnesių kryžiaus kelią su vaistu, naudojamu nuo 1954 metų. Nors tas vaistas yra daug geriau negu nieko. Bet apie tai gal kitą sykį“, – feisbuke trečiadienį rašė V. Kasiulevičius.

Aplinkybės keičiasi labai greitai ir situacija kaimyninėje Lenkijoje tikrai labai rimta. Anot V. Kasiulevičiaus, turime porą savaičių jai pasiruošti. „Noriu tikėti ir labai viliuosi, kad mūsų tai nepalies, bet gal geriau ruoškimės blogesniam variantui. UV spinduliuotės indeksas vis dar labai žemas, kaip ir oro temperatūra. Ilgėjančios dienos Šiaurės pusrutulyje dar nepakanka stabdyti infekcijos plitimui. Kovo mėnuo vis dar šiaip sau laikas mums visiems, – rašė profesorius. –  Todėl siūlau padaryti penkis darbus. Pirma, atsižvelgiant į aplinkybes ir užsimerkus, kad tai jau siūlė opozicija, „AstraZeneca“ vakcina būtina pasiskiepyti prezidentui, premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui, idealu būtų ir vidaus reikalų bei krašto apsaugos ministrams. Tai nėra tik sąžiningumo ar prioriteto grupės problema, bet ir geopolitinio šalies saugumo problema. Izraelis nuo to pradėjo savo skiepų kampaniją ne todėl, kad jų prezidentui, premjerui ar sveikatos apsaugos ministrui buvo baisu susirgti ir ne tik todėl, kad parodyti pavyzdį šalies žmonėms, bet todėl, kad vienu metu susirgus vadovams šalis gali tapti pažeidžiama. Mes esame Vakarų civilizacijos pakraštys ir nepaisant maloniai besišypsančių kaimynų, aplink Lietuvą dislokuota šimtai tūkstančių karių, bet kada pasirengusių įvykdyti bet kokį savo vadų įsakymą. Aš nežinau, ar sergantis COVID-19 prezidentas ar ministras būtų optimalūs vadovai kokio nors „atsitiktinio ginčo“ pasienyje metu. Estijoje COVID-19 susirgo premjerė, bet prezidentė jau paskiepyta ta pačia „AstraZeneca“ vakcina ir Estija nesugriuvo. Antra, leisti „AstraZeneca“ vakcina nedelsiant pasiskiepyti visiems didelės rizikos pacientams (cukrinis diabetas, hipertenzija, LOPL, nutukimas) virš 50 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės žmonės kylant pandeminei bangai labai greitai užpildo ligonines. Normalu yra jiems pirmiems duoti šansą atsižvelgiant į riziką. Alternatyva –  būtinosios tarnybos – policija ir ugniagesiai. Taip, „AstraZeneca“ efektyviai neapsaugo nuo Pietų Afrikos atmainos, bet Europoje dabar karaliauja britiška atmaina (!!!) ir karaliaus dar iki rudens tikrai, o nuo jos ši vakcina saugo pakankamai neblogai jau po pirmo skiepo“, – dėstė profesorius.

„AstraZeneca“ vakcina būtina pasiskiepyti prezidentui, premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui, idealu būtų ir vidaus reikalų bei krašto apsaugos ministrams.

Trečia, anot profesoriaus, testavimas yra normalu. „Joks čia teisių pažeidimas. Privalomas nėra prievartinis. Nenori testuotis – dirbk nuotolyje, kol pavojus praeis. Bet valstybė turi kompensuoti išlaidas už testavimą PGR ar antigenų testais. Ketvirta, aš netikiu, kad klientų išsiilgę prekybos centrai negali sukurti kokių nors appsų, kuriais naudojantis būtų galima užsirašyti į prekybos centrą. Reguliuokite srautus, kad vėliau netektų vėl griebtis visų nekenčiamo karantino. Penkta. Ar didžiuosiuose miestuose jau pasirengta lapkričio - gruodžio scenarijaus pasikartojimui? Nes jausmas toks, kad penkios ligoninės vėl ima augantį krūvį sau, kol per vėlai pasakys, kad nebeturi jėgų. Gal galima bent kokių nors klaidų nekartoti?“ – sakė profesorius.

Primename, kad ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be eilės.

LRT radijui ministras ketvirtadienį sakė, jog „artimiausiomis dienomis ar valandomis“ tikisi palankių sprendimų iš Europos vaistų agentūros dėl šios vakcinos, jai suduotas „stiprus reputacinis smūgis“.

„Šiuo metu, kadangi mūsų vakcinacijos strategija ir visa logistika buvo pagrįsta tik prioritetinių grupių skiepijimu, tai matyt, dabar persvarstysime ir šios vakcinos atžvilgiu, galbūt, keisime tuos sprendinius ir, galbūt, leisime vakcinuotis tiesiog norintiems. Bet čia dar galutiniai sprendimai nepriimti“, – sakė A. Dulkys, paklaustas, kaip sieks atstatyti reputaciją šia vakcina.

Anot jo, plūstant pranešimams apie vakcinacijos stabdymus iš Europos, reputacija šia vakcina „jau buvo sugriauta ir mums ar taip, ar taip būtų reikėję spręsti tą klausimą“.

„Tik noriu pakartoti, Kai tokios šalys, kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija stabdo, aš jau nebeįsivaizduoju, kokio autoriteto Lietuvoje turi būti ekspertas, kuris galėtų įtikinti tą abejojantį žmogų, kad skiepykis „AstraZeneca“, – sakė jis.

„Manau, nebuvo gero sprendimo, buvo blogas ir blogesnis sprendimas“, – pridūrė A. Dulkys.

Lietuva pasekė keliolikos kitų Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu antradienio vakarą sustabdžiusi skiepijimą nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina, nors anksčiau tiek A. Dulkys, tiek premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad to daryti nesirengiama.

Vakcinavimas sustabdytas iki kol Europos vaistų agentūra pateiks galutines išvadas dėl vakcinos saugumo, agentūra ši klausimą spręs ketvirtadienį.

Sprendimas priimtas po Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendacijos, jai gavus tris pranešimus kraujo krešulių atvejus, pasireiškusius po skiepijimo, tačiau tarnyba teigia neturinti įrodymų, kad negalavimus sukėlė būtent vakcina.