Padaugėjo ligos atvejų

Praėjusiais metais specialistai visoje Lietuvoje fiksavo sergamumo vėjaraupiais padidėjimą. Ši lengvai plintanti infekcinė liga neaplenkė ir Klaipėdos apskrities.

Metų pabaigoje čia gerokai išaugo ligos protrūkio atvejų. Daugiau suaugusiųjų susirgo vėjaraupiais.

Kaip informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Lavruvianec, 2019 m. spalio–gruodžio mėn. vėjaraupių protrūkiai buvo registruoti 13 Klaipėdos apskrities ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigų, iš jų – šešiose Klaipėdos miesto ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose.

Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, vėjaraupių protrūkiai buvo užfiksuoti tik trijuose uostamiesčio darželiuose.

Ligos protrūkis – tai 2 ar daugiau tos pačios užkrečiamosios ligos epidemiologiškai susijusių atvejų.

Serga ikimokyklinukai

NVSC Klaipėdos departamento duomenimis, 2019 m. Klaipėdos apskrityje užregistruota 2 200 vėjaraupių atvejų, iš jų 2 122 tarp vaikų, Klaipėdos mieste – 1 183 vėjaraupių atvejai, iš jų 1 143 tarp vaikų.

2018 m. Klaipėdos apskrityje užregistruoti 2 244 vėjaraupių atvejai, iš jų 2 195 tarp vaikų, Klaipėdos mieste – 1 153 vėjaraupių atvejai, iš jų 1 127 tarp vaikų.

2019 m. spalio–gruodžio mėn. Klaipėdos apskrityje vėjaraupiais sirgo 443 asmenys, 96 proc. iš jų buvo vaikai (424), Klaipėdos mieste – 244 asmenys, 94 proc. iš jų buvo vaikai (229).

Tarp vaikų daugiausia susirgimų vėjaraupiais buvo registruojama ikimokyklinio amžiaus vaikų grupėje: tarp 0–3 metų vaikų Klaipėdos apskrityje užregistruoti 205 ligos atvejai, Klaipėdos mieste – 118 ligos atvejų, tarp 4–6 metų vaikų Klaipėdos apskrityje užregistruoti 154 ligos atvejai, Klaipėdos mieste – 83 ligos atvejai.

Panašus susirgimų vėjaraupiais skaičius buvo registruojamas ir 2018 m. spalio–gruodžio mėn.

Įtrauks į skiepų kalendorių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt 2019 m. mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais, tai 706 atvejais daugiau nei užpernai per visus metus (15 812 atv.).

Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės, tikėtina, kad sergančiųjų skaičius dar augs, nes sergamumo vėjaraupiais pakilimai stebimi šaltuoju metų periodu (lapkričio–gegužės mėn.).

Šiuo laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra glaudesni kontaktai, mažiau vėdinamos patalpos, todėl susidaro palankios sąlygos infekcijai plisti, o vaikų kolektyvuose – dažnas vėjaraupių plitimas protrūkiais.

Pasak E. Savickienės, vėjaraupiai yra viena užkrečiamiausių infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinis. Tai reiškia, kad jeigu neturintieji imuniteto susidurs su virusu,  tikimybė, kad jie susirgs vėjaraupiais, siekia iki 90 proc.

Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Pasak E. Savickienės, vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai, kurie pasižymi dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis ir besiskiepijančiųjų pastaraisiais metais daugėja.

Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.