Šokiruoja: 60 iš 100 COVID-19 simptomus jautusių lietuvių niekur nesikreipė

Tyrimas parodė, kad net 60 iš 100 koronaviruso simptomus jautusių asmenų niekur nesikreipė. Sociologų teigimu, tai reiškia, kad būtent dėl šios priežasties galima daryti išvadą, jog koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje yra gerokai didesnis, nei patvirtinta oficialiai.

„60 proc. žmonių, jautę koronaviruso simptomus, niekur nesikreipė. Tai reikštų, kad, skaičiuojant statistiką, galima iš esmės viską dauginti iš tokio skaičiaus“, – akcentavo šiam tyrimui vadovavusi dr. Diana Janušauskienė.

10 proc. gyventojų netiki koronaviruso egzistavimu

Liepos-gruodžio mėnesiais vykdyta gyventojų apklausa parodė, kad 66 proc. apklaustųjų teigė asmeniškai pažįstantys bent vieną žmogų, kuriems buvo nustatyta COVID-19 infekcija, 20 proc. respondentų informavo bent kartą buvę saviizoliacijoje.

Visgi net 10 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad koronaviruso apskritai nėra.

95 proc. apklaustųjų teigė, kad COVID-19 pandemija labiausiai paveikė studijas, 83 proc. apklaustųjų nurodė, kad paveikė laisvalaikį, 65 proc. teigė, kad paveikė šeimos gyvenimą, 64 proc. išskyrė darbą, o 55 proc. apklaustųjų teigė, kad koronaviruso krizė labiausiai paveikė finansus.

60 proc. žmonių, jautę koronaviruso simptomus, niekur nesikreipė. Tai reikštų, kad, skaičiuojant statistiką, galima iš esmės viską dauginti iš tokio skaičiaus.

„Dauguma žmonių kiekvienoje srityje pripažino, kad tie pokyčiai buvo labiau neigiami, tam tikra dalis žmonių įžvelgė ir pliusų, ir minusų, ir tik nedidelė dalis žmonių kiekvienoje išskirtoje srityje įžvelgė teigiamus pokyčius“, – teigė centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė.

S. Mikulionienė akcentavo, kad apklausa parodė, jog globalios pandemijos situacija plačiai paveikė visas kasdienio gyvenimo praktikas (ypač – studijas bei laisvalaikio leidimą) ir sukėlė žmonėms nesaugumo jausmus (ekonominio, sveikatos, aplinkos, asmens, bendruomenės ir politinio nesaugumo).

Jos teigimu, reikšmingai daliai žmonių teko per trumpą laiką įgyti naujų kompetencijų, kaip atlikti dalį kasdienių praktikų kitaip (su apsaugos priemonėmis ar nuotoliniu būdu), t. y., kaip suderinti naujas viruso vengimo praktikas su įprastomis kasdienėmis praktikomis. Taip pat žmonėms teko iš naujo permąstyti, ką jiems reiškia būtinybė kai kurias įprastas kasdienes praktikas atlikti kitaip nei iki šiol, o kitų – visai atsisakyti.

Taip pat seminaro metu buvo paminėta, kad nuotoliniam būdui mažiausiai adaptyvios kasdienės praktikos yra laisvalaikio užsiėmimai ir moksleivių mokymasis. Šių praktikų įgyvendinimas nuotoliniu būdu yra ir labiausiai keliantis įtampą.

Trečdalis asmenų nuo COVID-19 nesiskiepys

Seminaro metu taip pat buvo pateikti duomenys, kiek gyventojų planuoja skiepytis COVID-19 vakcina.

„Gruodžio mėnesio duomenimis, ketina skiepytis 40 proc., trečdalis neketina ir apie trečdalį asmenų neapsisprendusių“, – informavo LSTC jaunesnioji mokslo darbuotoja Inga Gaižauskaitė.

Visgi LSTC specialistė akcentuoja, kad ketinimas nėra įvykęs veiksmas.

Gruodžio mėnesio duomenimis, ketina skiepytis 40 proc., trečdalis neketina ir apie trečdalį asmenų neapsisprendusių.

„Tarp ketinimo skiepytis ir to laiko, kuomet iš tiesų ateis momentas priimti sprendimą skiepytis ar nesiskiepyti, mes turime tokį laiko, aplinkybių ir informacijos tarpą, per kurį poslinkis gali įvykti, ir čia yra labai svarbu matyti gyventojų argumentus ir kylančius tam tikrus nuogąstavimus, susijusius su skiepais“, – atkreipė dėmesį I. Gaižauskaitė.

Jos teigimu, neketinantys skiepytis apklaustieji paprastai nurodė abejojantys dėl skiepo patikimumo, dalis nurodė apskritai nesiskiepijantys, nes nepasitikintys skiepais.

I. Gaižauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad skiepytis labiau linkę vyrai (49 proc.) nei moterys (33 proc.), tarp moterų taip pat daugiau neapsisprendusių. Tuo metu vyresnio amžiaus gyventojai labiau linkę skiepytis nei jaunesni, t. y. tarp 55 m. ir vyresnių beveik pusė, 48 proc., ketina skiepytis. Visgi tarp vyresnio amžiaus gyventojų trečdalis vis dar nežino, ar skiepytųsi.

Su tuo, kad skiepai būtų privalomi, sutiktų 33 proc. respondentų, o 46 proc. nesutiktų. Tuo metu nei sutiktų, nei nesutiktų 19 proc., o nežino, neturi nuomonės 2 proc. apklaustųjų.

Daugiau nei pusė gyventojų jaučiasi patys atsakingi už pandemijos suvaldymą

„Tikriausiai reikėtų pasidžiaugti, kad daugiau nei pusė gyventojų mano, kad jie patys yra labiau atsakingi už tai, kad būtų suvaldyta pandemija“, – teigė tyrimui vadovavusi D. Janušauskienė.

Apklausos duomenimis, 57 proc. gruodžio mėnesį apklausoje dalyvavusių žmonių manė, kad jie asmeniškai yra atsakingi už tai, kad būtų suvaldyta pandemija. Tuo metu 29 proc. manė, kad už pandemijos suvaldymą yra labiau atsakinga valdžia. Taip pat 68 proc. teigė, kad karantinas ir taikomi suvaržymai yra reikalingi.

D. Janušauskienė taip pat pabrėžė, kad lengviausiai šalies gyventojai atsisakytų laisvės keliauti, šios laisvės vardan efektyvesnės kovos su pandemija atsisakytų maždaug pusė gyventojų.

Ypač svarbiomis laisvėmis yra laikomos spaudos laisvė ir asmens sveikatos duomenų slaptumas, šių laisvių vardan efektyvesnės kovos su pandemija atsisakytų tik 1 iš 10 gyventojų. Tik 8 proc. apklaustųjų gruodžio mėnesį teigė, kad sutiktų, jog būtų apribota spaudos laisvė. 14 proc. pasisakė, kad sutiktų, jog duomenys apie jų sveikatą būtų viešai prieinami.

„Taip pat labai svarbi žinutė, kad tik trečdalis vaikų turinčių tėvų pritaria nuotoliniam mokymui“, – atkreipė dėmesį D. Janušauskienė.

Apklausos duomenimis, tik 29 proc. respondentų (31 proc. turintys vaikų) dėl to, jog būtų efektyviau kovojama su koronaviruso pandemija, sutiktų, kad visus šiuos mokslo metus iki vasaros atostogų pradinių klasių mokiniai mokytųsi mokyklose, o visi kiti vyresni mokiniai mokytųsi nuotoliniu būdu iš namų. 35 proc. respondentų (32 proc. turintys vaikų) sutiktų, kad visus šiuos mokslo metus iki vasaros atostogų visos mokyklos būtų uždarytos ir mokomasi būtų nuotoliniu būdu iš namų.

Taip pat vos 20 proc. sutiktų, kad mobiliųjų telefonų programėlė, tiksliai fiksuojanti visų Lietuvos gyventojų judėjimą, būtų privaloma, o 9 proc. sutiktų, kad mėnesiui būtų uždrausta išeiti iš namų. Taigi griežtesnės karantino priemonės plataus visuomenės palaikymo nesulauktų.

Visuomenės apklausos buvo atliktos bendradarbiaujant su „Baltijos tyrimais“ ir „Kantar“. Apklausų respondentų skaičius – virš 1000, apklausti 18 m. ir vyresni šalies gyventojai.