Tyliai kuriama „nauja SODRA“

  • Teksto dydis:

Valdantieji Seime stumia Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą (Projektą). Numatoma iš esmės keisti galiojančią žalos pacientui atlyginimo tvarką, įdiegti žalos atlyginimą nesant gydytojo kaltės bei sukurti išskirtinai suvalstybintą žalos atlyginimo sistemą, pereinant prie privalomo socialinio draudimo modelio, t.y. patyliukais sukurti dar vieną SODRĄ. Žala pacientams bus atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti.

Šįkart dabartinė valdžia pasirinko gana plačią būsimų rinkėjų dalį – pacientus ir gydytojus. Tačiau toks siūlomas modelis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo palankus pacientams ir gydytojams.

Nauda pacientams?

Kuriamas vaizdinys, kad įdiegus žalos be kaltės modelį, atlyginimą už patirtą žalą pacientai gaus lengviau, greičiau. Tačiau pacientas neturėtų tikėtis, kad atlyginimo dydis atitiks jo lūkesčius dėl patirtos turtinės bei neturtinės žalos. Žalos atlyginimo dydis, kaip ir dera tokioje sistemoje, atsirems į valdininkų nustatytą metodiką ir sąskaitos dydį. Kuo daugiau bus besikreipiančių, kuriems reikės padalinti sąskaitos „pyragą“ tuo didesnė tikimybė, kad pacientai gaus tik gana simbolinius trupinius. Tai tik dar labiau paskatins ieškoti teisybės teismuose. Dėl to formuosis ir didės gydytojų baimės ir pacientų nepasitenkinimo atmosfera.

Profesorius Valentinas Mikelėnas parengė teisinę šio Projekto išvadą. Projekto nuostatos yra dviprasmiškos: „Iš vienos pusės kalbama apie aprašą, kuriame bus žalos atlyginimo dydžiai, t. y. nebus taikomas visiško žalos atlyginimo principas, iš kitos pusės yra naudojama civilinės atsakomybės institutui būdinga terminija – negautos pajamos, neturtinė žala, tiesioginiai nuostoliai. Esant tokiai dviprasmiškai formuluotei, pacientai yra klaidinami, t. y. nėra aiškiai pasakoma, kad perėjus prie socialinio draudimo modelio pacientų padėtis iš esmės pasikeis – nuo galimybės gauti visišką žalos atlyginimą bus pereita prie riboto (dalinio) žalos kompensavimo. Doktrinoje nėra ginčo dėl to, kad toks ribotas (dalinis) žalos kompensavimas (kompensacijos „lubų“ nustatymas) labiausiai pažeidžia teises ir interesus tų pacientų, kurie dėl medikų klaidų ar nekompetencijos patyrė didžiausią žalą.“ Profesorius abejoja „ar projektas atitinka Konstitucijos 30 straipsnį, pagal kurį žalos atlyginimą reglamentuoja būtent įstatymas“. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė atkerta, jog „čia yra ne teisinis, o politinis apsisprendimas“.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad lėšų išmokėti net ir ribotą (dalinį) žalos kompensavimą akivaizdžiai trūks, pacientams kyla grėsmė visai negauti žalos atlyginimo. Projekto aiškinamajame rašte pateiktoje modelio veikimo prognozėje aiškiai matosi, kad dešimtaisiais modelio veikimo metais, nekeičiant įmokų procento, einamųjų metų rezultatas taps neigiamu. Tai verčia abejoti prognozės patikimumu. Be to, pateiktoje modelio veikimo prognozėje nėra įvertintos sumos, kurias priteis teismai, o Projekte aiškiai nurodyta, kad teismų priteista žala irgi atlyginama iš sąskaitos lėšų. Projekte teigiama, kad jeigu sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti, tai kol sąskaitoje atsiras pakankamai lėšų, žalos atlyginimas mokamas iš eilės pirmiausiai atlyginant žalą pagal ankstesnius Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) sprendimus. Taigi, trūkstant lėšų sąskaitoje, kompensacijos pacientui gali tekti laukti metų metus. Anot prof. V. Mikelėno, užsienio šalyse tokio tipo modeliai nuolat susiduria su finansinėmis problemomis ir tai patvirtina N. Zelandijos pavyzdys – N. Zelandijoje 2010 m. fondo deficitas buvo 1,4 mlrd. dolerių.

Įvedę naują visiems vienodą apyvartos mokestį projekto autoriai pirmaisiais modelio veikimo metais tikisi į sąskaitą surinkti 2 mln. EUR. Palyginimui keletas skaičių iš kitų šalių, kuriose įdiegtas socialinio draudimo, t.y. be kaltės (angl. „no fault“) modelis: pavyzdžiui, Danijoje 2014 metais kompensuota virš 100 mln. EUR. Nesunkiai galima paskaičiuoti, kiek Lietuvai reiktų lėšų, kad sistema tinkamai funkcionuotų. Imant kitų šalių pavyzdį, Lietuvoje reiktų virš 50 mln. EUR lėšų žaloms kompensuoti. Pacientams sukeltų lūkesčių negalima bus ignoruoti ir apriboti, todėl sistemos kaštai neabejotinai pasieks socialinio draudimo schemą taikančių šalių biudžetus.

Rinkos veikimu pagrįstą sistemą dabartinė valdžia siūlo keisti biurokratine sistema, valstybei prisiimant dar vieną funkciją sveikatos priežiūros sistemoje, išplečiant biurokratinį aparatą ir tuo pačiu patiriant neprognozuojamas išlaidas. Bet šį „galvos skausmą“ dabartinė valdžia jau paliks naujai išrinktai valdžiai, nes jei šis siūlomas Projektas bus priimtas, jis įsigalios tik kitais metais ir praeis dar keli metai, kol ši sistema pradės funkcionuoti ir pasijaus lėšų stygius.

Kodėl dabar veikianti sistema buvo bloga? 2014 metais Komisijai buvo pateiktos 94 pretenzijos ir tik 17 iš jų dalinai patenkintos: pacientų prašomas turtinės žalos dydis buvo 547 701,35 EUR, Komisijos patenkintas turtinės žalos dydis – 21 930,12 EUR; prašomas neturtinės žalos dydis buvo 5 309 299,70 EUR, patenkintas neturtinės žalos dydis – 28 788,23 EUR. Ne draudimo įmonės, o būtent ši privaloma ikiteisminė institucija dabar ir netenkina daugumos pacientų reikalavimų dėl žalos atlyginimo. Ar Projektas naikina Komisiją? Jokiu būdu. Jos funkcijos tik dar labiau išplečiamos. Naujai siūlomas modelis neišsprendžia ir nepalengvina pacientui kelio lengvai ir paprastai gauti žalos atlyginimą

Nauda sveikatos priežiūros įstaigoms?

Pirmiausia susimokėkit naują privalomą mokestį! Visoms sveikatos priežiūros įstaigoms (įskaitant ir privačias sveikatos priežiūros įstaigas) bus prievolė į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą sumokėti 0,2 procento asmens sveikatos priežiūros įstaigos metinių pajamų iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

Įmokos dydis nepriklausys nuo įstaigos darbo kokybės – ir dirbančios gerai, ir ne taip gerai, ir net labai blogai dirbančios įstaigos įmokas mokės vienodai. Gerai dirbančios įstaigos subsidijuos tas, kuriose pacientui žala daroma dažniau. Šios įmokos nesukuria jokios finansinės motyvacijos gydymo įstaigoms vengti žalos. Anot ministro Aurelijaus Verygos „aš nesutikčiau diferencijuoti draudimo įmokos pagal tai, kiek kas draudiminių įvykių padarė. Nematau jokio stimulo tai pačiai gydymo įstaigai analizuoti klaidas, - atvirkščiai tada įstaiga bus suinteresuota slėpt klaidas, tam kad jiems neaugtų draudimo įmoka“.

Nauda gydytojams?

Valdininkai argumentuoja: modelis mažins supriešinimą tarp medikų ir pacientų, mažins „gynybinę mediciną“, kai medikai, siekdami apsisaugoti, skiria per daug ir nebūtinų tyrimų, ir taip bus taupomos lėšos, ir taip rasis progresas taikant inovatyvius gydymo metodus. Akcentuojama, kad regreso teisė į žalą padariusį gydytoją bus panaikinta. Tačiau šiuo metu praktikoje niekas to regreso į gydytojus ir dabar netaiko. Ko labiausiai bijo medikai – netekti licencijos. O pagal siūlomus pakeitimus gydytojo licencija bus sustabdoma. Neatmestina ir tai, kad gali susidaryti sąlygos korupcijai, kai bus siūlomi neoficialūs mokėjimai pacientams arba Komisijai, kad tik nebūtų atskleistos sveikatos priežiūros specialistų klaidos. Profesorius V.Mikelėnas teigia: „Tyrimai, kurių metu buvo lyginamas civilinės atsakomybės ir socialinio draudimo modelis, pabrėžia, kad socialinio draudimo modelis neatlieka prevencinės funkcijos, nes asmuo, dėl kurio veiksmų pacientas patyrė žalą, nepatiria jokių neigiamų turtinių padarinių, finansinė žalos atlyginimo našta tenka asmenims, kurie apskritai nėra atsakingi už paciento patirtą žalą, o tokia sistema skatina ir toliau elgtis aplaidžiai ir neatsakingai

Anot prof. V. Mikelėno: „nėra patikimų objektyvių įrodymų, kad civilinės atsakomybės instituto atsisakymas ir socialinio draudimo modelio įvedimas sumažintų ar panaikintų gynybinės medicinos reiškinį. Antai 2009 m. Škotijoje atliktas tyrimas vertinant, ar Škotijai verta įgyvendinti socialinį modelį, rodo, kad nėra patikimų empirinių duomenų, kad institucinis ir profesinis mokymasis iš daromų klaidų yra geresnis būtent įgyvendinus socialinio draudimo modelį. Daugelis autorių atkreipia dėmesį, kad esant socialinio draudimo modeliui gydytojo nerūpestingas elgesys nėra baudžiamas ir toks gydytojas iš esmės neturi iniciatyvos ateityje vengti medicinos praktikos klaidų. Prancūzijoje taip pat pripažįstama, kad socialinio draudimo modelis neatlieka tokios prevencinės funkcijos, kokią atlieka civilinės atsakomybės institutas.“

Kam naudinga?

Teisininkams ir advokatams, nes bus stimuliuojama bylinėjimosi kultūra. Ikiteisminė institucija (Komisija) bus patvirtinusi visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltę. Kodėl nesibylinėti ir įrodžius tik kaltę gauti ženkliai didesnį žalos atlyginimą? Ministras Aurelijus Veryga netgi pateikė atskirą pasiūlymą, kad pacientui visos teisinės išlaidos dėl skundo pateikimo Komisijai būtų atlyginamos iš Vyriausybės sąskaitos.

Valdininkams, nes nuo jų sprendimų priklausys žalos dydis, naikinti ar nenaikinti mediko licenciją, kaip suskaičiuoti mokamo mokesčio dydį, kažkas turės administruoti mokesčio surinkimą iš tūkstančių sveikatos priežiūros įstaigų, tirti, ekspertuoti ir administruoti tūkstančius skundų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

na

na portretas
supratau, kad nieko nesupratau
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių