Treneris apie naujametinius sporto pasižadėjimus: turime paklausyti širdelės

– Taigi, koks tas sausis įprastai būna? Koks jis dabar, šiais metais, ar padaugėja naujametinių sportininkų?

– Sausio mėnuo visada būna treneriams ir sporto klubams užimčiausias. Būna kartais, kad netgi ir pečiais tenka pasistumdyti dėl vietos sporto klube.

– O ar jau jaučiate naujametinių sportininkų entuziazmą?

– Taip, dar sutapo taip šiais metais, kad pirma savaitė su atostogomis daug kam sutampa, tai manau, kad kitą savaitę bus pats pikas. Jis turėtų trukti geras tris savaites. Paskui entuziazmas pradeda kristi.

– Kiek parako užtenka tiems naujametiniams pažadams įgyvendinti?

– Labai įvairiai. Sakyčiau sausio mėnesio pradžioje tai yra tie vadinami „sausinukai“. Jiems užtenka trims ar keturioms savaitėms, vasario mėnesį jau pradedame pastebėti, kad salės tuštėja. Tada ateina balandžio mėnuo, tuomet žmonės pradeda ruoštis pliažui. Ir tada visi ateina vardan ryškaus kūno.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– O nuo ko reikėtų pradėti? Ar užtektų pradžioje ėjimo, bėgiojimo?

– Tikrai taip. Nors ir pradedant nuo ėjimo, tai visiškai tobulas variantas, kad pajaustume, kaip mūsų širdutė nori bėgti, kaip judesys atrodo. Šitaip išvengsite didelio šoko pradėjus sportuoti.

– O būna, kad entuziazmas liejasi per kraštus, ambicijos didžiulės, bet širdelė ir sveikata nelabai leidžia?

– Čia ir yra pati didžiausia problema. Man, kaip kineziterapijos atstovui, sakyčiau. Žmonės ateina ir nori greitai, daug, visko čia ir dabar. Ypatingai reikia įsivaizduoti, kai mes pasėdime ofise devynias ar dešimt valandų ir tada atėję į sporto klubą norime visko. Ne, taip negalima. Mūsų kūnas tam nepritaikytas, jam reikia adaptacijos, tą reikia daryti iš lėto.

Turime paklausyti širdelės, ko mes iš tikro norėtume.

– Mityba ir sportas – tai neatsiejami dalykai?

– Neatsiejami būtinai. Jeigu mes norime jaustis gerai, tam, kad tik dėl savijautos, jeigu tik pradėsime sportuoti bus labai gera pradžia. Čia nekalbant apie mitybą. Bet jeigu norėsime vizualiai kažkokį rezultatą išspausti, niekaip kitaip nebus.

– Bėgimas labai populiaru, kai kurie tai renkasi vietoje sporto klubo. Ką darome blogai, savarankiškai nutarę tiesiog pabėgioti?

– Pagrindinė klaida ta, kad visi įsivaizduoja, jog gali bėgti. Aš, tarkime, atėjau, pradėjau ir bėgsiu. Čia yra raiščių, sausgyslių, raumenų adaptacija. Mes turime prie to prisitaikyti kaip ir prie bet kurio kito sporto. Tiesa, bėgimas mums yra natūralesnis. Esame pripratę, tai darbe kažkur pabėgame, tai namuose, jeigu reikia. Bet esminės klaidos tos, kad žmonių siekiai yra per dideli vienai dienai. Jie nori bėgti daug „aš bėgsiu“, „aš greitai“.

Kita problema – jie prisimena save jaunystėje. Savo galvoje žmonės tebėra dvidešimties metų, bet kūnas dažnai būna 40-ies, 50-ies metų. O elgesys lyg kūnas būtų 20-ies. Iki darbo seniau būdavo dvidešimt minučių, o dabar gal jau trisdešimt. Reikia įsivertinti.

Pradžiai išbėkime, pabėgiokime, pažiūrėkime, ar mums tai komfortiška. O tuomet, kaip ir visur kitur, planas, reikia kreiptis į specialistą.

– O moterims ką reiktų pasirinkti: sporto klubą, grupines treniruotes ar verčiau rinktis baseiną, greitą ėjimą?

– Oi, užsiėmimų yra N+K. Populiarėja būreliai, tinkliniai, krepšiniai ir t. t. Seniau gal tik vaikai tuo užsiimdavo ar suaugę, kurie siekia tame karjeros. Šiuo metu visi gali daryti, kas ką nori. Atsakymas paprastas: turime paklausyti širdelės, ko mes iš tikro norėtume. Aš galbūt nueisiu į plaukimą, man nebus komfortiška, mano plaukimo užsiėmimai tetruks mėnesį laiko. Reikia atsižvelgti, ko aš norėčiau, kas man patiktų, kad mano sportas truktų ilgiau.

– O ar yra būdų nesportuojant ir būnant namuose sumažinti svorį ir jaustis gerai?

– Gaila, tokio recepto dar neišradome nei aš, nei mano kolegos. Labai norėtųsi, bet, deja. Nieko nevalgę jausimės gerai gal dienelę. Gal. Bet ne ilgiau, neapžaisime šito dalyko. Reikia judėti, reikia valgyti, reikia maitintis ir visur reikia proto.