Traumatologai pastebi: daugelis nesisaugo – įnikę į išmaniuosius telefonus patiria sunkių sužalojimų

– Kaip prasidėjo rytas, ar daug tų traumų?

– Kaip ir visuomet ortopedų traumatologų rytas prasideda nuo orų prognozės, bandome nuspėti, kokia bus darbo diena.

– Kokia ji buvo vakar?

– Atšilimas, plikledis kelia didelį rūpestį.

– Kokios dažniausios traumos žiemą?

– Dažniausiai būna pakankamai sunkios traumos – slydimo, didelės energijos traumos. Lūžta galūnės: rankos, kojos. Šių lūžių gydymas ilgai užtrunka – nuo trijų mėnesių iki pusės metų. Jeigu lūžę didieji kaulai, blauzdikauliai, šlaunikauliai, prireikia pusės metų tam, kad pacientas grįžtų į įprastą gyvenimą.

– Patyrusieji nedidelę traumą gydosi namuose. Ką galėtumėte tokiems žmonėms patarti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Svarbu kiekvienu atveju savikritiškai įvertinti savo būklę. Jei kamuoja dideli skausmai, yra deformacijų po traumos, atsirado keistų garsų judant galūnėje, reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Tačiau jei skausmas pakeliamas, atsirado kažkoks tinimas, paraudimas, tas skausmas numalšinamas nuskausminamaisiais vaistais, pašaldžius traumuotą vietą būklė gerėja, rekomenduočiau vengti fizinio krūvio. Svarbu leisti pailsėti sumuštai galūnei. Ir, žinoma, stebėti savo būklę. Jei savijauta gerėja, nebūtina kreiptis į gydytojus traumatologus, užtenka  – į polikliniką.

– Kiek tokiais orais, kai gatvės virtę čiuožykla, pacientų tenka priimti per dieną?

Daugelis patiria traumą per neatidumą, nes visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus.

 

–  Įprastai į mūsų centrą atvyksta apie 8–10 pacientų, kuriems reikia stacionarinio gydymo. O esant tokiems orams, būna, per parą paguldoma į skyrių ir iki dvidešimt pacientų. O priėmimo, skubios pagalbos skyriui darbo krūvis padidėja maždaug trigubai. Didžiausią darbą atlieka skubios pagalbos skyriaus gydytojai, nes daug traumų, daug lūžių būna, kurie nereikalauja stacionarinio gydymo. Jiems tenka atstatyti kaulus, mobilizuoti galūnes.

– Visi linkę tokiais orais kaltinti kelininkus, kiemsargius, kurie nesutvarko šaligatvių, nepabarsto gatvių. Bet juk ir patys žmonės turi būti atsargesni, stengtis apsisaugoti. Kokių duotumėte patarimų?

– Išeinant iš namų reikėtų įvertinti oro sąlygas, ar yra plikledis, ar pabarstyti šaligatviai. Patarčiau kritiškai įvertinti, ar būtina kažkur eiti, galbūt galima atidėti savo kelionę. Jei svarbu, turime vykti į darbus, mokyklą, reikėtų būti atidesniems. Daugelis visą dėmesį sutelkia ne sau po kojomis, o į išmaniuosius telefonus, naršo socialiniuose tinkluose, susirašinėja žinutėmis, nepastebėdami, kas darosi aplinkui. O sumažėjus dėmesingumui ir įvyksta įvairių nelaimių. Tokiais orais reikėtų susikaupti, susikoncentruoti į kelią, pastebėti kliūtis, kur yra slidžiau – žiūrėti po kojomis, o ne į telefoną.

– Sakoma, geriausiai padeda pingvino eisena. Kai rankos ištrauktos iš kišenių, kojos statomos tvirtai, mažesnė tikimybė paslysti. Ar tai tiesa?

– Taip, tiesa. Reikėtų eiti šiek tiek sulenktais keliais, nedideliais žingsneliais. Nerekomenduojama rankų laikyti kišenėse, nes tuomet sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Neturime kuo atsiremti staiga paslydus, būna sunkesni sužalojimai.