Medikai sudaro apie 12 proc. visų susirgusiųjų koronavirusu

Kalbėdama apie infekuotus medikus, L. Ašoklienė pažymėjo, kad medikai sudaro apie 12 proc. visų susirgusiųjų koronavirusu.

„Iš viso Lietuvoje yra registruoti 7 mirties atvejai, hospitalizuoti yra 104 susirgusieji, tarp kurių 19 – sunkūs atvejai. Vienas iš jų yra ypač sunkus, ligonis yra gydomas reanimacijoje. Kitiems 18 reikalingas gydymas deguonies kaukėmis“, – antradienį sakė L. Ašoklienė.

Jos teigimu, Lietuvoje šiandien yra 64 koronavirusu infekuoti medikai.

„Šiuo metu turime 64 medikus, kuriems nustatyta koronaviruso infekcija, ir turime 263 izoliuotus dėl šios infekcijos medikus. Medikų susirgusioji dalis sudaro apie 12 proc.“, – teigė epidemiologė.

Pasak jos, viruso židiniu tapusioje Ukmergėje infekcija nustatyta 22 medicinos darbuotojams bei 14 Ukmergės ligoninės pacientų.

„Ukmergėje nustatyti 43 atvejai, 4 iš jų – mirties atvejai. 22 atvejai nustatyti medicinos darbuotojams, 14 – ligoninės pacientams. Iš viso nustatyta daugiau kaip 370 sąlytį turėjusių asmenų“, – informavo L. Ašoklienė.

Dezinfekcinių skysčių alkoholio koncentracija turi būti didesnė nei 60 laipsnių

Vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė teigia, kad paviršių bei rankų dezinfekcijai tinkantys skysčiai sudėtyje turi turėti didesnę nei 60 laipsnių alkoholio koncentraciją.

„Dezinfekcijai reikėtų naudoti arba autorizuotus biocidus, arba dezinfekcinius skysčius, kurių alkoholio koncentracija yra daugiau nei 60 laipsnių“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Paaiškino, kada asmuo laikomas pasveikusiu

L. Ašoklienė sako, kad sunku tiksliai įvardinti, per kiek laiko asmuo pasveiksta nuo koronaviruso. Jos teigimu, stebint pasaulinę tendenciją, sergantis žmogus ilgą laiką išskiria virusą ir gali užkrėsti kitus.

L. Ašoklienė taip pat paaiškino, kada asmuo laikomas pasveikusiu ir kaip tai yra nustatoma.

„Ką stebime iš kitų šalių patirties, – susirgusiojo pasveikimui reikia laiko. Sergantis asmuo pakankamai ilgą laiką išskiria virusą – tai užtrunka iki kelių savaičių. Jei ligos eiga yra sunki, tai gali užtrukti ir ilgiau“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologė paaiškino, kada ir kaip atliekami pakartotiniai koronaviruso tyrimai, siekiant nustatyti, ar pacientas jau pasveiko.

„Pasveikęs asmuo laikomas tada, kada jam nustatoma du kartus iš eilės su 24 val. tarpu neigiamas laboratorinis tyrimas. Pats tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 14 dienų po diagnozės nustatymo, bet ne anksčiau kaip 3 dienos nuo temperatūros nebebuvimo. Jei tyrimas teigiamas, jis po to vėl kartojamas po dviejų savaičių, kad būtų gautas tas pirmasis neigiamas, po kurio galima atlikti antrąjį tyrimą, kuris turi būti neigiamas, kad žmogus būtų laikomas turi būti pasveikusiu“, – paaiškino L. Ašoklienė.

Tyrimų vėlavimas atsirado dėl išaugusio tyrimų skaičiaus

Kelių dienų vėlavimas atliekant koronaviruso testus susidarė dėl išaugusio tyrimų skaičiaus, tikimasi, kad jo nebeliks, kai tyrimus pilnu pajėgumu ims atlikti visos laboratorijos, sako vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė.

„Kadangi tikrai pakankamai buvo išplėstos tiriamųjų grupės ir atlikta daug tyrimų ir visiems atvykusiems asmenims, tai taip, šiuo metu yra šioks toks vėlavimas, ypatingai toms asmenų grupėms, kurie yra sveiki, nes prioritetas dėl tyrimo atlikimo yra teikiamas hospitalizuotiems asmenims, kad jiems diagnozė būtų nustatyta kaip įmanoma greičiau“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ji.

Pasak epidemiologės, šiuo metu atsakymo laukti gali tekti keletą dienų, tačiau ji tikina, kad visi tyrimai bus atlikti.

„Kadangi yra išplėstas laboratorijų skaičius ir pirmosios laboratorijų darbo dienos, kol viskas susiderins ir dėl tyrimų pristatymo, ir naujų laboratorijų įtraukimo, tas vėlavimas ir susidarė, bet pradėjus joms pilnai veikti, jokio vėlavimo neturėtų būti“, – sakė L. Ašoklienė.

Kalbėti apie plokštėjančią koronaviruso plitimo kreivę reikėtų atsargiai

L. Ašoklienė teigia, kad kalbėti apie plokštėjančią koronaviruso plitimo kreivę Lietuvoje reikėtų atsargiai, nes, pasak jos, realią situaciją iš esmės parodys artimiausios kelios savaitės.

L. Ašoklienė taip pat paaiškino, ką reiškia, kai infekcijos kreivė įvardijama kaip plokščia arba kylanti staigiai.

„Epideminės kreivės kilimas, jeigu ji kyla staigiai ir stačiai, rodo didžiulę naštą sveikatos sistemai, sektoriui – tai reiškia, kad vienu metu mes turime daug susirgusių asmenų, kuriems reikalinga pagalba. Kuo kreivė plokštesnė, tuo situacija lengviau ir geriau valdoma. Šiuo metu teigti, kad ji plokštėjanti ar situacija stipriai suvaldyta, reikėtų atsargiai, nes kelios artimiausios savaitės ir parodys, kokia ta situacija yra pas mus ir kokį tos griežtos priemonės duoda efektą“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė L. Ašoklienė.

Epidemiologės tvirtinimu, griežtos priemonės kovoje su koronavirusu yra neišvengiamos ir būtinos.

„Tos griežtos priemonės yra būtinos, nes šiai ligai, kuri plinta oro-lašeliniu būdu, valdyti neturime nieko kito, kaip tik aiškiai pasakyti, kad turime vengti artimo kontakto, socialinių kontaktų. Likti namuose ir iš jų išeiti tik tada, kai būtina. Turime taikyti visas priemonės dėl nuotolinio darbo, kuo mažesnio sąlyčio su kitais asmenimis. Turime nepamiršti asmens higienos (...) ir laikytis visų kitų taikomų ribojimų, kurie yra būtini“, – priminė L. Ašoklienė.

Primename, kad pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, jog koronaviruso plitimo kreivė palaipsniui plokštėja, todėl, pasak ministro, griežtinti karantino kol kas nėra poreikio.

Lietuvoje yra nustatyta 533 koronaviruso atvejų, septyni žmonės mirė, septyni – pasveiko. Pirmadienį atlikus 1389 testus nustatyti 49 nauji atvejai, iš viso ištirta 11 tūkst. 280 ėminių.

Visuomenės informavimo grupei vadovaujantis premjero patarėjas Giedrius Surplys sako, kad tyrimus dėl koronaviruso planuojama atlikti iš viso dvylikoje laboratorijų, tai, anot jo, leistų padidinti tyrimų skaičių nuo šiuo metu atliekamų mažiau nei 1,5 tūkstančio iki 5 tūkstančių.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu tyrimai atliekami septyniose valstybinių įstaigų ir ligoninių laboratorijose.