- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak specialistų viena iš dažniausių vaikų ir paauglių psichikos ligų – valgymo sutrikimai. Skaičiuojama, kad vis daugiau jaunuolių susiduria su šia liga. Apie valgymo sutrikimus LNK žurnalistė kalbėjosi su gydytoja vaikų ir paauglių psichiatre Goda Zubkaite.
– Ar daug valgymo sutrikimų tarp vaikų ir paauglių?
– Tai – viena iš dažniausių vaikų ir paauglių psichikos ligų. Vakarų šalyse pastebima, kad maždaug vienas iš trijų keturių paauglių susiduria su valgymo sutrikimais ar valgymo sutrikimų požymiais. Tendencija didėja. Per pastarąjį dešimtmetį bendras paplitimas padidėjo nuo 3,5 iki 8 proc. Tai – gana ženklus skaičius.
– Kodėl tokių sutrikimų daugėja?
– Vienos priežasties tikrai nėra. Manoma, kad tai susiję su besikeičiančiu gyvenimo būdu, aplinkybėmis, kuriose esame, iššūkiais, su kuriais susiduria paaugliai. Priežastys – labai kompleksinės. Tikrai didelę reikšmę turi genetinis pažeidžiamumas: maždaug 50 proc. rizikos susirgti sudaro genetinės priežastys. Kiti svarbūs veiksniai (psichologiniai, aplinkos) – savivertė, santykis su kūnu, santykiai šeimoje, patyčių patirtis ir kt.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip atpažinti, kad vaikas turi sutrikimą? Kokie požymiai tai išduoda?
– Pirmas, kas gali kelti susirūpinimą – pasikeitę maitinimosi įpročiai, ženklesni svorio pokyčiai. Jei paauglys pradeda slėpti maistą, nebevalgyti kartu, daugiau atsiriboja. Tam tikri nespecifiniai požymiai: dirglumas, nuotaikos kaita. Galėtų kelti susirūpinimą ir įtarimą, jei paauglys pasisako apie kaltės, gėdos jausmus pavalgius – valgymas tampa kančios ir įtampos šaltiniu.
– Kaip suprasti: tai – mada ar rimtas surikimas?
Kai kalbame apie valgymo sutrikimus, nebepavyksta sustoti, nebepavyksta valgyti nuosekliai, pakankamai, reguliariai. Tai tampa kovos lauku, tuo, kas kelia gėdą, jausmą, kad esi netinkamas, nepakankamas, menkavertis.
– Mada turėtų būti kažkas laikino, kas praeina, pabandymas, eksperimentas. Ir tikrai daug žmonių per gyvenimą pabando laikytis dietos, paeksperimentuoti, keistis tame, kaip valgo. Kai kalbame apie valgymo sutrikimus, nebepavyksta sustoti, nebepavyksta valgyti nuosekliai, pakankamai, reguliariai. Tai tampa kovos lauku, tuo, kas kelia gėdą, jausmą, kad esi netinkamas, nepakankamas, menkavertis.
– Ką daryti šeimoje, kad neatsirastų vaikams valgymo sutrikimų?
– Pagrindiniai dalykai: teigiamas santykis su kūnu, jausmas, kad kūnas yra geras, tinkamas, pakankamas; nuoseklūs mitybos, fizinio aktyvumo įpročiai, sveika gyvensena, palaikantys santykiai šeimoje.
– Gal šeimoje reiktų vengti kalbų apie svorį, svorio svarbą?
– Taip, ypač iki paauglystės tikrai svarbu būtų, kad kūnas nebūtų centrinė tema nei teigiama, nei neigiama prasme. Kad nebūtų akcento į tai, kaip kūnas atrodo, ar tai siejasi su žmogaus gebėjimu ar pasitikėjimu. Paauglystėje jau neišvengiamai kūnas yra svarbi tema, paaugliams yra svarbu, kaip jie atrodo. Tuo metu svarbiausia – skatinti paauglį gerai jaustis su savo kūnu: kaip jį pamilti, kaip su juo jaustis gerai.
– Jei šeimoje viskas gerai, ar gali tokias mintis vaikas atsinešti iš mokyklos?
– Neabejotinai, aplinkos veiksniai, tas vadinamas „lieso kūno kultas“, kuris jau po truputį keičiasi, bet tai yra svarbu. Dar daug manymo, kad liesumas yra susijęs su sėkme, įsitvirtinimu visuomenėje, pasitikėjimu savimi. Tai gali pasirodyti kaip patrauklus sprendimas, jai tuo metu nesijaučiu gerai, nepasitikiu savimi ar tiesiog atrodo, kad kažkas su manimi ne taip, jaučiuosi nemylimas ar atstumtas.
– Ką daryti, jei vaikui jau pasireiškė valgymo sutrikimas?
– Pirmiausia – pasikalbėti su paaugliu, kas atsitiko, kas pasikeitė. Nevertinant, nekritikuojant, pagarbiai. Paprašyti įvardinti tuos du dalykus, kurie kelia nerimą. Ir tada spręsti, kur kreiptis. Vienas iš paprastų būdų – paskambinti į valgymo sutrikimų liniją, kuri gali padėti suprasti, kiek rimta yra problema. Kita galimybė – kreiptis į specialistus. Skirtingi gydytojai gali padėti susiorientuoti. O jei jau akivaizdu, kad valgymo sutrikimas yra, verta kreiptis į Valgymo sutrikimų centrą, kur gali padėti su tęstiniu gydymu ir kompleksine pagalba.
– Gydymas yra trumpalaikis ar trunka visą gyvenimą?
– Yra duomenų, kad apie 80 proc. valgymo sutrikimų, buvusių paauglystėje, gali visiškai pasveikti. Ir apie 10-20 proc. gali tapti ilgalaike arba lėtine problema. Bet mes sakome, kad vidutinė sirgimo trukmė yra 2–5 metai. Todėl ir kalbame apie ilgalaikę tęstinę pagalbą.
– Ar šiam sutrikimui būdingas pasiskirstymas lytimis?
– Taip, kai kalbame apie klasikinius valgymo sutrikimus, tokius kaip nervinė anoreksija ar nervinė bulimija, tuomet santykis yra maždaug 10:1, kai 10 – merginos ir 1 – vaikinas. Kai kalbame apie persivalgymo sutrikimą, tuomet jau skirtumas žymiai mažesnis, maždaug 3:2.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...