A. Svitojus: sveikesni žmonės valstybei duoda daugiau naudos nei valgantys bet ką

Tik penkios Kauno miesto mokyklos tapo bandomosiomis diegiant Lietuvoje mažamečių nemokamą maitinimą, ir nuo šių metų sausio 6-osios nemokamai kasdien pietumis maitina priešmokyklinukus. Kitose šalies savivaldybėse yra mokyklų, kur nemokamai maitinami ir pirmokai.

Miesto savivaldybės duomenimis, nemokamus pietus penkiose Kauno mokyklose valgo kiek daugiau nei 200 priešmokyklinukų. Jų maitinimas finansuojamas valstybės lėšomis. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios jau visose be išimties miesto bendrojo ugdymo įstaigose priešmokyklinukai bei pirmaklasiai pietaus nemokamai.

Švedijos mieste Siodertaljė surengtoje Baltijos šalių vartotojų bei žemdirbių organizacijų atstovų konferencijoje „Žaliosios planetos dieta“ dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus įsitikinęs, kad diegiant mokyklose mažiausių ugdytinių nemokamą maitinimą pravartu pasidomėti kaimyninių šalių patirtimi.

Pirmiausia, kas paliko ryškiausią įspūdį konferencijos dalyviams, tai žinia, kad švedai išskirtinai rūpinasi savo ir ypač savo vaikų sveikata. O tai reiškia, kad siekiama ir pasiekiama, jog vaikus kuo mažiau kamuotų alerginiai susirgimai, kad pirmiausia vaikai būtų maitinami išskirtinai sveiku ir skaniu maistu ir augtų sveiki.

Arūnas Svitojus. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Švedijos mokyklose įdiegtas nemokamas ir sveikas visų moksleivių maitinimas ne todėl, kad visiems švedams trūksta lėšų, o todėl, kad taip mažinama socialinė atskirtis. Ne vienerius metus gludintos ir veikiančios sistemos svarbus ir net esminis akcentas – vaikams tiekiamas maistas privalo būti tik vietinės kilmės ir pagamintas iš žemės ūkio produktų, kuriuos auginant nevartoti chemikalai. Švedijos mokslininkai konkrečiai analizavo ir net skaičiavimais pagrindė, kad valstybė, įdiegusi šią sistemą, turi daugiau naudos nei išlaidų, nes sveikesni žmonės valstybei atneša daugiau naudos nei valgantys bet ką ir bet kiek. Žinant, kad Švedijoje taikomi progresiniai mokesčiai, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista, jog mokyklose nemokamai maitinami visi, neišskiriant turtingų šeimų vaikų. Tai svarbu psichologiškai“, – aiškino A.Svitojus.

Pasak ŽŪR pirmininko, švedų įdiegtoje sistemoje yra daug įvairių mums neįprastų, tačiau tikrai taikytinų niuansų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mokyklose vaikams dažniausiai pateikiamas maistas pagal kažkieno nustatytas normas, o Švedijoje vaikas pats įsideda į lėkštę tiek maisto, kiek jam reikia.

Kitas niuansas – nesuvalgyto maisto likučius vaikas pats sudeda į maišelį, kuris automatiškai pasveriamas. Tokia sistema vaiką padeda efektyviau nei šimtai teorinių pamokų įsisąmoninti žinias apie taupų maisto vartojimą, apie vartojimo įtaką klimato atšilimui ir kitus dalykus.

„Tą dieną, kai lankėmės švedų mokykloje, per pietus valgykla surinko tik apie 6 kilogramus maisto atliekų. Kartą per savaitę ar kelias savaites mokykloje patys vaikai svarsto, kodėl susikaupė atliekų, ir kaip būtų galima jų kiekį sumažinti“, – sakė A.Svitojus.

Jo įsitikinimu, švedų sistemą būtų pravartu diegti ir mūsų šalyje. Daug pinigų tam nereikėtų, pakaktų tik didelio noro. O žemdirbiai mielai prie to prisidėtų. Vienas kitas pavyzdys jau yra, – šia linkme pradedama eiti ir Lietuvoje. Iniciatyvos ėmėsi ekologiškai ūkininkaujantys Ukmergės krašto ūkininkai. Jiems labai talkina vietos valdžia, parengusi konkursus taip, kad juos laimėtų būtent vietos augintojai, o ne tarpininkai, siūlantys pigius, tačiau abejotinos kokybės, dažniausiai – atvežtinius maisto produktus.

„Reikia iš esmės keisti viešųjų konkursų taisykles. Šiuo metu konkursus organizuotai maitinti vaikus laimi sugebantys importuoti pačius pigiausius maisto produktus, o į maisto kokybę ir į jo įtaką vaikų sveikatai nelabai atsižvelgiama. Neįvertinama, pavyzdžiui, ir kiek degalų suvartojama gabenant tuos maisto produktus, taigi, – ir kiek teršiama aplinka“, – pabrėžė dr. A.Svitojus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dr.

dr. portretas
nebūtina baigti aukštają, kad suprastum ir paskelbtum, jog pigią degtinę geriantys valstybei duoda mažiau naudos, negu brendį ar wiskį

O

O portretas
sveikesnė valstybė irgi duotų žmonėms daugiau naudos, ar bent darytų mažiau žalos, negu ėdanti nuosavus piliečius, tik kad valstybė sveika būt nenori! Ir dar tyčiojasi iš priverstų valgyti bet ką...

Anonimas

Anonimas portretas
Pas mus Lietuvoje,sanatorijose švediškas stalas...maistas taip sugadintas,kad netinka nei sveikiems,nei ligoniams,Šaldyti užsistovėję gaminiai ,neaiškiuose riebaluose plaukia mėsgaliai,virtos šaldytos daržoves,irkt.Jeigu ir vaikus maitins nemokamai panašiu maistu,tai iš to nebus nieko gero.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių