Quantcast

Sveikatos reforma: atgal į praeitį?

Ar verta vėl pradėti rengti pediatrus ir nebeleisti šeimos gydytojams rūpintis vaikų sveikata? Kad ir kokie keisti būtų šie klausimai, juos keliančiųjų yra, nors atsakymas – vienareikšmis.

Per du dešimtmečius

Lietuvos sveikatos sistema – nuolatinių permainų poligonas. Natūralu, kad diegiami nauji pažangūs ligų diagnostikos ir gydymo metodai, bet kai siūloma grįžti kelis dešimtmečius į praeitį – kyla sumaištis.

Šeimos gydytojo institucija Lietuvoje sukurta prieš du dešimtmečius. Parengta tūkstančiai specialistų, jiems patikėta pirminė visuomenės sveikatos priežiūra, pas tą patį gydytoją lankosi visa šeima: nuo naujagimio iki senelio.

"Labai miela, kai buvęs tavo pacientas, savo vaikystėje dovanojęs tau savo piešinius, užauga, tampa tėveliu ir patiki tau savo naujagimio sveikatos priežiūrą. Kai žinai, kokia mamos, tėčio sveikata, kokiomis ligomis serga seneliai, daug lengviau įvertinti ir sekti mažylio sveikatą", – darbo patirtimi dalijasi šeimos gydytoja Audronė Urbonienė.

Tačiau šiandien Šeimos medicinos gydytojų kolegijos nariai, tarp jų ir A.Urbonienė, labai susirūpinę dėl jiems pareikštų kaltinimų. Lietuvos pediatrų draugijos nariai šios organizacijos 80-mečio proga pareiškė, kad būtent šeimos gydytojai kalti dėl prastos jaunosios kartos sveikatos ir netgi smurto prieš vaikus.

Šeimos gydytojos tvirtina, kad specialybę pasirinko dėl galimybės gydyti ir vaikus, ir suaugusiuosius. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)

Kas yra vaikas?

Mūsų šalies universitetuose rengiami antrinio lygio vaikų ligų specialistai. Jų konsultacijoms vaikus siunčia šeimos gydytojai arba pirminio lygio pediatrai, parengti dar prieš įdiegiant šeimos medicinos modelį.

Nemažai pastarųjų persikvalifikavo į šeimos gydytojus arba dirba šeimos gydytojo komandoje. Būtent tokią praktiką, kad vaikus gydytų pediatrai, o suaugusiuosius – šeimos gydytojai, siūlo Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas docentas Vaidotas Urbonas.

"Įsivaizduojate, kokia ligų paletė! Neįmanoma vienam šeimos gydytojui aprėpti visos medicinos. Nėra tokių genijų", – yra pareiškęs docentas V.Urbonas.

Ar vaikai serga daugiau nei suaugusieji? Ar jie serga visai kitokiomis ligomis, kitaip? Ar šeimos gydytojai nemoka gydyti žmogaus nuo jo gimimo iki mirties? Išgirdusi šiuos klausimus viena pirmųjų šeimos medicinos studijų absolvenčių, Šeimos medicinos gydytojų kolegijos narė Olga Vasiliauskienė apmaudžiai šypteli.

"Kai, baigusi studijas, pradėjau dirbti šeimos gydytoja, mano apylinkėje buvo 600 vaikų. Net per pirmus metus jų ne sumažėjo, o padaugėjo. Prisirašė 700 suaugusiųjų, ir mano apylinkė tapo mišri. Tokį šeimos gydytojo darbą ir įsivaizdavau", – pasakoja pacientų mylima, ne kartą nuoširdžiausia gydytoja Kaune nominuota O.Vasiliauskienė.

Pediatrų draugijos kaltinimus, kad šeimos gydytojai skiria per mažai laiko savo pacientams, atremia tuo, kad visi dirba pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus reglamentus, iš jų ir laiko, skiriamo vienam ligoniui konsultuoti. Pagal tai jo trūksta ne tik šeimos gydytojams, bet ir pediatrams, ir kardiologams, chirurgams – visiems gydytojams.

Mokosi visą gyvenimą

Ar šeimos gydytojams trūksta žinių vertinti vaikų sveikatą, diagnozuoti ligas ir jas gydyti?

Praėjusių metų pabaigoje pediatrai inicijavo vaikų sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programą artimiausiam dešimtmečiui. Pagal ją pediatrų rezidentūra turėtų trukti trejus metus, šeimos gydytojai pediatriją turėtų studijuoti bent vienus metus. Šeimos medicinos gydytojų kolegijos prezidentas profesorius Leonas Valius tam pritaria.

Teigiama, kad skubios pagalbos skyriuose padaugėjo vaikų apsilankymų, bet niekas netyrinėjo, kas prižiūri tuos vaikus: pediatras ar šeimos gydytojas.

"Mes ne kartą prašėme Sveikatos apsaugos ministerijos, kad būtų pailginta šeimos gydytojo rezidentūra vaiko priežiūrai, pavyzdžiui, iki pusės metų, bet iki šiol nebuvome išgirsti. Matyt, tai susiję su lėšomis", – svarsto profesorius L.Valius.

Neabejotinai investuoti į šeimos gydytojų rengimą būtų pigiau, nei rengti pirminės sveikatos priežiūros pediatrijos specialistus. Šeimos gydytoja A.Urbonienė tvirtina, kad ji ir jos kolegos  nuolat gilina profesines žinias savo iniciatyva ir pastangomis.

"Keliame kvalifikaciją, išklausome visus kursus, dalyvaujame konferencijose. Kai sakoma, kad mums nepakanka kvalifikacijos, reikia tai pagrįsti, negalima kalbėti be argumentų", – gydytoja A.Urbonienė pabrėžia, kad svariausias šeimos gydytojo pripažinimo įrodymas – šimtai, tūkstančiai pacientų.

Manipuliacijos skaičiais

Europos pediatrų aljanso duomenimis, beveik pusė šeimos gydytojų prižiūri ir suaugusiuosius, ir vaikus.

"Šeimos medicinos kelias Lietuvoje perkopė dvidešimtmetį. Tai sunkus, atsakingas, tačiau garbingas ir reikalingas mūsų visuomenei darbas. Šiandienos didelė problema – mažėjantis vaikų skaičius Lietuvoje. Šeimos gydytojas konsultuoja pacientus šeimos planavimo klausimais, bet vargu ar turi galios demografinės padėties pokyčiams. Vaikų sveikatos priežiūros kokybės tyrimų yra nedaug, nes jie sudėtingi, ypač norint palyginti pediatro ir šeimos gydytojo darbo rezultatus. Teigiama, kad skubios pagalbos skyriuose padaugėjo vaikų apsilankymų, bet niekas netyrinėjo, kas prižiūri tuos vaikus: pediatras ar šeimos gydytojas", – argumentais remiasi gydytoja O.Vasiliauskienė ir priduria, kad nei vieni, nei kiti pirminės grandies gydytojai neapsieina be antro ar trečio lygio pediatrų, kai reikia išsamesnio ištyrimo ar stacionarinio gydymo.

Be to, šeimos gydytojai vadovaujasi nurodymais, kurie apibrėžia jų veiksmus, limituojančius diagnostinių tyrimų skaičių, vaistų skyrimo tvarką, ir tuo turi vadovautis prižiūrėdami ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatą.

Ne dėl konkurencijos

"Antrinio ir tretinio lygio specialistai sveiko vaiko nemato. Jie nevertina vaiko raidos, netikrina sveikatos profilaktiškai, neskiepija. Aukštesnio lygio specialistai nežino to darbo specifikos, bet apie jį kalba. Mes galime diskutuoti su pirminio lygio pediatrais, o kai diskutuojame, kai kur ir dirbame kartu, nėra absoliučiai jokių problemų. Juolab jų nekelia pacientai, per 20 darbo metų negirdėjau iš jų jokio nepasitenkinimo", – kilusiu sąmyšiu stebisi šeimos gydytoja A.Urbonienė.

Ar tai nėra konkurencijos dėl pacientų padarinys? Antra vertus,  kodėl šeimos gydytojai nenori atiduoti vaikų?

"Aš esu šeimos medicinos specialistė. Jei pasirinkau šią profesiją, vadinasi, noriu dirbti pagal savo specialybę, man įdomi šeimos medicina. Surinkti ligos istoriją iš suaugusiojo ir nustatyti ligos diagnozę yra lengviau, nes jis nusako visus nusiskundimus. Žinant senelių ir tėvų ligas, lengviau saugoti vaikų sveikatą", – šeimos medicinos pranašumus įvardija gydytoja A.Urbonienė.

Jos kolegė, taip pat Šeimos medicinos gydytojų kolegijos narė Ida Liseckienė priduria, kad labai svarbus tęstinumo principas.

"Konsultuojant paauglį, kurį matai pirmą kartą, nežinai jo emocinės būklės, priklausomybių, socialinės aplinkos. Gal jis netgi turi suicidinių minčių? Šeimos gydytojas, sekdamas paciento sveikatą nuo kūdikystės, daug ką gali įtarti, vos pasikeitus aprangai, stiliui, nuotaikai", – šeimos gydytoja I.Liseckienė pateikia svarių argumentų, kiek daug duoda paciento ir visos jo šeimos pažinimas.

Atsakomybė už žodį

Jolanta Sauserienė, Šeimos medicinos gydytojų kolegijos valdybos narė, džiaugiasi, kad jai, jaunesnės kartos šeimos gydytojai, nebereikėjo kovoti dėl sovietmečiu Lietuvoje negirdėtos profesijos pripažinimo. Ji daug išmoko stebėdama, kaip dirbo mokytojai.

"Studijuodama rezidentūroje mačiau, kad kas antras šeimos gydytojo pacientas – vaikas. Dabar, kai pradėjau dirbti, mano apylinkėje daugėja vaikų. Aš neklausiu, pas ką jie gydėsi anksčiau – pas šeimos gydytoją ar pediatrą. Svarbu tai, kad, turėdami galimybę rinktis, jie renkasi šeimos gydytoją ir niekas niekada nekvestionavo mūsų kompetencijos", – gydytoja J.Sauserienė pabrėžia, kad kiekvienas turi būti atsakingas už tai, ką kalba, kolegos pediatrai – taip pat, nes taip formuojama visuomenės nuomonė.

Gydytojai buvo apmaudu dėl pacientės, kuri prašė tapti ir jos paauglio sūnaus šeimos gydytoja, bet persigalvojo. Apmaudu ne dėl to, kad neteko potencialaus paciento.

"Moteris prisipažino pakeitusi nuomonę gailėdama sūnaus, kad, atėjus pas šeimos gydytoją, tektų palaukti konsultacijos sėdint tarp pagyvenusių žmonių, o tai yra gėdinga, nelyginant laukti pas pediatrą, kur ateina vaikai", – gydytojai J.Sauserienei tapo skaudu, kad dėl to reikia pediatrų ir kad jauni žmonės negerbia vyresniųjų, juos diskriminuoja.

Jaunimas žavisi

Gydytoja rezidentė Kristina Ziutelienė dėl pareikštų pretenzijų šeimos gydytojams nesirengia keisti savo pasirinkimo ir akcentuoja, kad jai labai svarbi studijų kokybė, todėl mokosi ir iš pediatrų, ir iš šeimos gydytojų.

"Europos pediatrų aljanso paskaičiuota, kad šeimos gydytojams užtektų vienų metų, skirtų vaikų sveikatos priežiūrai. Liūdina tai, kad nepagrįstai priekaištaujama, užuot pratęsus studijas. Buvę geri santykiai pašlyja dėl beprasmių kalbų. Pediatrijos rezidentai, su kuriais kalbėjau apie mūsų pasirinkimą, pritaria, kad šeimos gydytojai turėtų rūpintis pirmine sveikatos priežiūra, o jie nori dirbti antriniu ir tretiniu lygiu", – apie save ir jaunuosius kolegas kalba gydytoja rezidentė K.Ziutelienė.

Šeimos gydytojai vadovaujasi nurodymais, kurie apibrėžia jų veiksmus, limituojančius diagnostinių tyrimų skaičių, vaistų skyrimo tvarką, ir tuo turi vadovautis prižiūrėdami ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų sveikatą.

Ir priduria, kad tai, jog šeimos medicinos rezidentūrą renkasi kas antras absolventas, yra įrodymas, kaip vertinama ši specialybė, kiek daug vilčių su ja sieja jauni žmonės.

"Mano kurse juntamas labai didelis pasididžiavimas šeimos medicina", – apibendrina K.Ziutelienė.

Problemos slypi kitur

Beprasmiškos diskusijos dėl šeimos gydytojų kompetencijos pediatrijoje atsinaujina su kiekviena nauja Sveikatos apsaugos ministerijos administracija.

"Mano darbui tai įtakos nedaro, bet nesmagu, kai kritikuojama be argumentų, įrodymų, painiojami pacientai. Jų pasitikėjimo mes neprarasime, tad ko siekiama?" – stebisi A.Urbonienė.

Šeimos gydytoja O.Vasiliauskienė apgailestauja, kad taip kenkiama jauniems kolegoms, kurie turi įrodinėti, kodėl jie baigė šeimos mediciną. Problemų yra kitur: reikia stiprinti šeimos medicinos instituciją, suteikti jai daugiau galių, kad pacientui nereikėtų laukti specialisto konsultacijos du tris mėnesius, o grįžus pas šeimos gydytoją tartis dėl paskirto gydymo, kurį reikia koreguoti dėl gretutinių ligų, skirtingų specialistų paskirtų vaistų suderinamumo.

"Per 20 metų šeimos medicina įrodė, kad gali labai daug", – apibendrina profesorius L.Valius, gerbiantis visų sričių gydytojus, iš kolegų besitikintis to paties, nes ydų yra organizuojant sveikatos sistemos organizavimą, o ne mokant specialybių.


Gabrielė Banaitytė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė

Atkreipiame dėmesį, kad dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė nepriėmė jokių sprendimų, kurie užkirstų kelią šiuo metu poliklinikose dirbantiems vaikų ligų gydytojams ir toliau dirbti. Neabejojame, kad šiuo metu pirminėje grandyje dirbantys vaikų ligų gydytojai yra puikūs specialistai, kurie myli vaikus ir mokėsi būtent šios specialybės, tad gali suteikti kuo puikiausias paslaugas. Vis dėlto jau nuo nepriklausomybės atgavimo buvo pasirinkta tokia kryptis, kad būtent šeimos gydytojas turėtų rūpintis visų žmonių pirmine asmens sveikatos priežiūra.

Aukštosios mokyklos jau daugelį metų šeimos gydytojus rengia taip, kad jie būtų kompetentingi pasirūpinti tiek vaikais, tiek suaugusiais žmonėmis. Šeimos gydytojų profilis yra kur kas platesnis, tačiau kartu su kitų specialistų komanda dirbantys vaikų ligų gydytojai taip pat gali rūpintis mažaisiais pacientais. Tad žmonės turi teisę pasirinkti, pas kokį gydytoją priregistruoti vaiką: pas šeimos ar vaikų ligų, dirbantį komandoje su kitais medikais.

Pritariame, kad vaikų ligų gydytojai puikiai išmano, kaip reikia gydyti pačius mažiausius visuomenės narius, būtent todėl yra einama ta linkme, kad šie specialistai turėtų teikti antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Tai yra specializuotos paslaugos, kurios teikiamos, pavyzdžiui, ligoninėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikrai

Tikrai portretas
Pediatras apie vaiku ligas specializuojasi tris metus, seimos gydytojas - vienus. Klausimas - pas kiri vestumete susirgusi vaika? Kazkaip atsakymas ir taip aiskus... Seimos gydytojai yra gerai kai turi vaikus kurie nelinke sirgti. Bet kitu atveju, akivaizdu, elementariai truksta ziniu, vaikai serga kitaip nei suauge, ir ligos tikrai specifiskesnes ir umiu atveju del per mazos kompetencijos baigtis gali buti nepalyginamai liudnesne...

NESUPRANTU

NESUPRANTU portretas
Saunu,viename koridoriuke,prie gydytojo kabineto ,sedi kosintis ir visoks kitoks dede,o salia mama su mazu vaiku.Vaikas nenustygsta vietoj ima ,ciupineja viska,ka jis pasigaus?Pas pediatra gali uzsikresti nuo kito tik vaikiska liga,o cia?Nesuprantu tokios tvarkos.Nesuprantu ir to,kaip gydytojas gali buti visu galu "meistras".Net ir suaugusius nugydo,kol galu gale pasiuncia pas specialista.

Geringas

Geringas portretas
Verygos ir terbakrauskio manipuliacijos mūsų vaikų sveikata... Paprastasis fašizmas
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių