Quantcast

Stiprinti vaikų imunitetą – ilgas ir nepertraukiamas darbas

Kiekvieną rugsėjį šeimos gydytojai girdi tėvelius guodžiantis, kad per vasarą basomis po žolę vaikščiojęs, jūroje ar ežeruose maudęsis, šviežias uogas ir vaisius valgęs vaikas, vos nuėjęs į mokyklą, ima sirgti. Ir peršalimo ligos jį kamuoja vos ne kartą per mėnesį. Kodėl visą vasarą grūdintas vaiko imuninės sistemos mechanizmas taip greitai išeina iš rikiuotės ir kaip reikėtų jį stiprinti, klausiame šeimos gydytojos Rasos Isevičienės.

– Pati auginate du mokyklinio amžiaus vaikus – šeštokę Rusnę ir trečioką Adomą. Prasidėję mokslai, būrelių gausa, kompiuterių ekranai, sparčiai galvas keliantys rudeniniai virusai tuojau puls atakuoti vaikų imuninę sistemą iš visų pusių. Tad kaip kuo ilgiau išlikti sveikiems?

– Vaiko organizmo stiprumą, jo atsparumą ligoms lemia labai daug veiksnių. Mano pačios vaikai tikrai daug būna gamtoje, vasarą maudosi šaltame vandenyje (juokais vadinu juos ruoniais ir ūdromis), valgo daug šviežių vaisių, uogų ir daržovių, bet vis tiek neišvengia peršalimo ligų. Pernai, jau pačioje rugsėjo pradžioje, susirgo kovidu. Tad tikrai suprantu tas mamas, kurios sako, kad ir grūdina, ir sveikai maitina savo vaikus, o šie, vos tik peržengia mokyklos slenkstį, kaip sirgo, taip ir vėl serga. Ar turiu atsakymą, kodėl? Prasidėjus mokslams, vėl  netaisyklingai sėdima susirietus prie ekranų ar knygų. Tokioje pozoje žmogus negali taisyklingai kvėpuoti, jo plaučiai nesiventiliuoja taip, kaip turėtų. Greitai jam ima trūkti ir judesio, buvimo gryname ore, gamtoje. Kai baigiasi šviežios sodų ir daržų gėrybės, prisideda dar ir mitybos problemos. Dažna bėda – nepakankamai vėdinamos patalpos mokyklose, taip pat ir namuose. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad ten, kur buvo geras vėdinimas, žmonės sirgo rečiau. Aišku, visų šių veiksnių negalima absoliutinti. Juk mokykloje vaikai neretai dalijasi ir tuo pačiu obuoliu, ir geria iš tų pačių gertuvių, sveikinasi neplautomis rankomis, bet... vieni suserga, o kiti – kažkodėl ne.

– Įdomu, kodėl taip yra?

– Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad vaiko organizmas įsisavina visko tiek, kiek reikia, ir jam nieko netrūksta. Vis dėlto pripažinkime, kad šių dienų maistas gerokai skiriasi nuo to, kokį valgė mūsų tėvai ar seneliai. Man keista, kai matau, kad vaikai, vasarodami kaime pas močiutę, neskina vyšnių, slyvų ar serbentų, o geria sultis iš pakelių. Atlikdami kraujo tyrimus matome, kad šiuolaikiniams vaikams daug ko trūksta. Keista, kad netgi išsyk po vasaros. Kalbu apie ribotas vitamino D, geležies atsargas. Bet vėlgi klausimas – o kiek tas vaikas matė saulės, jei pralindėjo visą vasarą pavėsyje su telefonu? O gal tepėsi kremu nuo saulės? Šių dienų vaikams dažnai trūksta ir cinko, kurio stoka taip pat susijusi su imunitetu, todėl ne vienam jau esu skyrusi cinko papildų. Nereikėtų pamiršti, kad smarkiai padaugėjo alergiškų vaikų. Vieni netoleruoja glitimo, kiti – pieno produktų, treti – šokolado ar visokių cheminių maisto priedų. Kur link suku? Kad tų vaikų organizmas neįsisavina maisto medžiagų taip gerai, kaip reikėtų. Jis arba viską šalina lauk, arba įsisavina iš dalies. Tokių vaikų su metais vis daugėja, todėl siūlau jų tėveliams daryti išsamesnius kraujo tyrimus – ne vien tik bendrą šlapimo ar bendrą kraujo. Esu ne kartą susidūrusi su atvejais, kai išbalusio vaiko hemaglobino rodikliai buvo geri, o feritino lygis – kritiškas.

– Ar, jūsų nuomone, pusryčiai prieš einant į mokyklą yra svarbūs normaliai mokinio psichinei veiklai, jo mąstymui? Ar rekomenduotumėte prieš pamokas papusryčiauti?

– Savo vaikus visuomet raginu valgyti pusryčius: suvalgę angliavandenių turėsite daugiau energijos, galėsite geriau galvoti. Tačiau kartais, jei vaiką kankina įtampa ar vėliau suvalgo vakarienę, pusryčių jis nenori. Tuomet neverčiu. Susitariame, kad mokyklą nešis kokį bananą, džiovintų vaisių dėžutę ar riešutų, kad iki pietų nebadautų.

– Ne paslaptis, kad vietoj pietų mokyklos valgykloje dažnas paauglys renkasi bevertį greitąjį maistą iš šalia esančios parduotuvės ar užkandžių kioskelio. Toks maitinimasis diena iš dienos – tikrai ne į sveikatą. Gal žinote, kaip apsisaugoti nuo tokios pagundos?

– Su paaugliais sunku. Jie turi tvirtą savo nuomonę, kurios nenori keisti. Vienintelis būdas juos įtikinti – kad patys pajaustų. Kaip sakoma, pasimokytų iš klaidų. Savo vaikams dažnai aiškinu, kas yra angliavandeniai, o kas – baltymai. Sakau, kad, jiems augant, organizmas tarsi nuolat stato save. Statybinė medžiaga – iš esmės baltymai: mėsa, žuvis, pienas, ankštinius. Kai jos suvirškinamos, organizmo fabrikėlis pasiima tai, ko jam reikia, ir pradeda statybas. Jei plytos geros – puiku, bet jei abejotinos kokybės – vis tiek stato: iš pagaliukų, šakaliukų, skersai, išilgai, kreivai ir t.t. Žodžiu, kokios plytos – toks ir pastatas. Todėl savo organizmui nepasakysi, kad gerai pavalgysi po savaitės pas mamą (juokiasi), o šiandien tenkinkis traškučiais ir kokakola. Organizmas nekaltas: ką turės – iš to ir statys! Todėl mokau juos kasdien pagalvoti apie tai, ką deda į burną, t.y. iš ko stato savo organizmo namą. Jame turi būti visko – baltymų, riebalų, angliavandenių. Jei nevalgote grynos mėsos (dabar tai dažnai pasitaiko tarp paauglių) – valgykite ankštinius!

– Kaip išaiškinti paaugliui, kad nors dabar jo organizmo namas  negriūva, dar neaišku, kas bus po metų, kitų?

Apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus būtina. Tik nedarykite to atmestinai!

– Tą patį sakau ir vaikų tėvams. Jei suaugusiam žmogui trūks geležies, jis tiesiog eis į darbą apsnūdęs ir mieguistas. Bet vaikas auga čia ir dabar. Jei organizme didelis geležies atsargų trūkumas (o geležis be galo svarbi ir smegenims vystytis), tai organizmo statomas namelis nebus labai stiprus ir tvirtas. Kai buvau studentė, frazė, kad iki simptomų atsiradimo liga jau būna nuėjusi ilgą kelią, man atrodė kažkokia mistika. Dabar žinau, kad žmogaus organizmas yra labai adaptyvus ir kai jau atsiranda tam tikrų simptomų, kartais būna vėlu ir sunku žmogui pagelbėti. Kitas dalykas, kad vaikai dažnai nemoka pasakyti, kaip jaučiasi. Galbūt jie neturi su kuo palyginti? Gal jiems sunku nupasakoti, ką jaučia? Jie sako: noriu miego arba negera. Bet jei paklausi, kaip negera: ar tau silpna, pykina, skauda, o gal dusina – jie nežino, ką atsakyti. Todėl vietoj logiško paaiškinimo tėvai dažnai girdi atsakymą: aš nenoriu į mokyklą. Tuomet sūnus ar dukra yra apkaltinami tinginyste. Bet gal vaikui iš tiesų silpna? Aš nenoriu bėgioti, sako jis fizinio lavinimo mokytojui. Kodėl? Ar tik ne dėl to, kad bėgant vargšeliui labai daužosi širdis? O gal jo jo pulsas labai aukštas ir trūksta kalio? Štai kodėl apsilankyti pas šeimos gydytoją bent kartą per metus  būtina. Tik nedarykite to atmestinai! Atėję papasakokite, kaip vaikas elgiasi pastaruoju metu, kuo maitinasi. Gal staiga pasikeitė jo elgesys? Ar daug paaugo per metus? Atsakymai padės gydytojui susidaryti teisingą nuomonę apie vaiko sveikatą.

Dėmesys: ap­si­lan­ky­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją bent kar­tą per me­tus bū­ti­na. Tik ne­da­ry­ki­te to at­mes­ti­nai! / Freepik.com nuotr.

– Pakalbėkime apie miegą. Kiek jo reikia mokyklinio amžiaus vaikui? Turbūt apie pogulį grįžus namo jau reikia pamiršti: išsyk prasideda būreliai, pamokų ruoša, ekranai?

– Manau, kad su vaikais, net jei jie paaugliai, reikia mėginti kuo daugiau kalbėtis. Papasakoti, nors ir labai primityviai, kas vyksta jų smegenyse miegant. Kad miegodami vaikai auga, kad smegenys atsimena, ką jie veikė dieną; ir kad eilėraštį gerai mokytis vakare, nes ryte teliks jį tik pakartoti. Miegas labai svarbus ir imunitetui, todėl saviškių prašau, kad 22 val. jau gulėtų lovose. Vaikai turi žinoti, kad jų sveikatai ne vis vien, kada jie eis gulti. Sveikiausias miegas, kai ilsisi ir atsigauna centrinė nervų sistema ir visas žmogaus organizmas, – nuo 22 iki 24 val. Todėl, jei gulti eisime jau po vidurnakčio, ryte jausimės nervingi ir neišsimiegoję.

– Vasarą galime aiškiai matyti, kiek šeimų Lietuvoje gyvena aktyviai ir kiek jų galynėjasi su antsvoriu. Judėjimas gerina kraujotaką, stimuliuoja visų organizmo sistemų veiklą – taip pat ir tų, kurios dalyvauja statant imuniteto namą.

– Labai liūdna situacija dėl antsvorio buvo po karantino. Laimei, pernai vaizdas jau buvo geresnis. Šiais metais net ir dalis apkūnesnių vaikų sveria mažiau nei pernai. Vadinasi, šaunuoliai, pradėjo daugiau judėti! Aiškinamės su jais, kad viena ledų porcija, deja, sudaro visą dienos cukraus normą, o jei jos dvi… Jei dar suvalgysime vaisių ar bandelę – žodžiu, dauguma mūsų gerokai viršijame cukraus normą kasdien. Vaikai skirtingi, tad maitinasi jie, aišku, irgi skirtingai. Bet jei vienas šeimoje yra stambesnis – nepulkime jam priekaištauti. Dažnai net gydytojo kabinete tėvai šaukia ant tokio vaiko: aš juk sakiau, kad tau reikia bėgioti! Tik ar šitaip mes jam padedame? Palaikome? Kodėl nebėgiojate kartu? – klausiu jų. Taigi mums nereikia, dažnai girdžiu tą patį atsakymą. O kaip smagu tam vaikeliui būtų gauti visos šeimos ar bent jau tėvų moralinę paramą. Širdis džiaugiasi, kai girdi: mūsų vaikui reikėjo numesti šiek tiek svorio, tai visi pradėjome kartu sportuoti.

Suderina: Prei­lo­je su šei­ma ato­sto­gau­jan­ti R.Ise­vi­čie­nė ran­da lai­ko po­kal­biams su vai­kais apie svei­kes­nę mi­ty­bą ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mą / R. Ise­vi­čie­nės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Išsitarėte, kad labiau nei nutukimas nerimo kelia vaikų laikysena, kūprinimasis. Gal tinkama fizinė veikla padėtų išspręsti šią problemą?

– Visų pirma, tėvai turėtų ją pastebėti. Jei nemato problemos – ką čia koreguosi? Dėl dažno žiūrėjimo į telefonus šiuolaikinių vaikų galva, pečiai išsišovę į priekį, o kaklo apačioje iš nugaros pusės formuojasi kuprelė. Tai ekranų nulemta laikysena, kai telefonas prieš nosį, o galva iškišta į priekį, kad geriau matytų. Tokią laikyseną senais laikais turėdavo tam tikrų specialybių suaugusieji, tarkim, prie popierių šūsnies palinkę buhalteriai. Visada paprašau vaikus nusirengti ir parodau šį defektą tėvams. Raginimas išsitiesti čia nebepadės. Todėl sakau, kad vienintelė pagalba jų vaikams – parinkti jiems mėgstamą sporto šaką. Suaugęs žmogus gali vaikščioti pas kineziterapeutą ir ugdyti valią – daryti nuobodžius pratimus stuburui ar laikysenai gerinti. O vaikui turi būti įdomu. Todėl tėvų užduotis – rasti jam patinkančią sporto šaką ar būrelį, kurį lankydamas jaustų malonumą. Kelios dienos valstybės kompensuojamų mankštelių situacijos nepakeis – ydingą laikyseną, stuburo problemas galima ištaisyti tik nuolat dirbant. Tėvai turėtų ne bartis, bet laiku pastebėti, ar vaikas linkęs kūprintis, ir jei taip – surasti jam tinkamą sportinę veiklą.


Miegas – imuniteto pagrindas

Per parą vaikai turi miegoti ne mažiau

6–7 metų – 11–12 val.

8–10 metų – 10 val.

11–14 metų – 9 val.

15–17 metų – 8 val.


Imunitetas per naktį nesustiprės

Kaip ruošiant roges žiemai, taip ir su imuniteto stiprinimu vasarą – kuo anksčiau pradėsime, tuo ramesni galėsime jaustis pasitikdami peršalimų sezoną. Specialistai įspėja, kad stiprinti imunitetą rudenį gali būti per vėlu.

„Imunitetas per naktį nesustiprės, tad, jeigu susirūpinsite jau dabar, sumažės rimtesnių ligų šaltuoju sezonu rizika“, – teigia vaistininkė Dovilė Tervydė ir primena svarbiausias taisykles, kurios padės pasitikti rudenį kur kas labiau pasiruošus.

1. Valdyti stresą

Prasidedantis rudens sezonas, pasikeitęs oras ir gyvenimo ritmas, grįžimas į darbą ar mokyklą – pokyčiai, kurie mūsų organizmui sukelia stresą. Jis išskiria streso hormoną – kortizolį, kuris gali slopinti imuninę sistemą. Vienas geriausių būdų kovoti su įtampa ir stresu – judėjimas. Vasarą įprastai judame daugiau, tad nereikėtų šio įpročio pamiršti ir prasidėjus darbų, mokslų sezonui.

2. Nepamiršti vitamino D

Imunitetas gali nusilpti dėl vitamino D trūkumo organizme, kuris yra susijęs su padidėjusiu jautrumu infekcijoms ir ligoms. Nors vasarą mus džiugino saulėtos dienos, tai nebūtinai reiškia, kad pasikrovėme pakankamai vitamino D, todėl rekomenduojama prieš rudens sezoną atlikti vitamino D kraujo tyrimą. Esant jo trūkumui, bus daugiau laiko vitamino D pusiausvyrai atkurti dar iki šaltojo sezono pradžios.

3. Gerti pakankamai vandens

Palaikydami kūno drėgmės pusiausvyrą leidžiame jam natūraliai pašalinti bakterijas ir toksinus, kurie sukelia infekcijas. Vandeniu deguonis ir maistinės medžiagos pasiskirsto visame kūne, o nereikalingos medžiagos išplaunamos iš organizmo. Kai kūno ląstelės gauna nepakankamai vandens, mes dehidratuojame, todėl organizme lengviau kaupiasi kenksmingos medžiagos. Dėl to gali sutrikti ne tik imuninė, bet ir kitos organizmo funkcijos.

4. Kokybiškai išsimiegoti

Nors ilgos vasaros naktys anksti miegoti nekviečia, tinkamu miego režimu ir kokybe vertėtų pradėti rūpintis jau dabar. Ilgalaikis miego trūkumas ar jo režimo nebuvimas gali pabloginti kūno apsaugą nuo infekcijų, susilpninti imuninę funkciją. Rutina yra vienas iš svarbiausių kokybiško nakties miego elementų. Todėl tikslinga jau dabar po truputį pratintis prie rudenį pasikeisiančio miego režimo, kad kūnas spėtų adaptuotis.

5. Papildyti organizmą gerosiomis bakterijomis

Iki 70 proc. mūsų imuniteto sistemos yra žarnyne. Vienas svarbiausių sveiko žarnyno elementų – gerosios bakterijos. Probiotikai, arba gerosios bakterijos, palaiko normalią žmogaus imuninės sistemos būklę. Todėl jeigu žarnyne bus išlaikoma naudingų bakterijų ir kitų organizmų pusiausvyra, ligos gali būti mažiau grėsmingos. Gerųjų bakterijų kiekį organizme galima papildyti valgant natūraliai fermentuotą maistą – raugintus kopūstus, varškę, jogurtą. Tačiau dažnai šių produktų nepakanka, todėl papildomai galima vartoti ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų ir joms skirto maisto – prebiotikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių