Specialistas įspėja drastiškų dietų šalininkus: nekvailiokite!

– Kas yra dieta?

– Sakykime, kad tai yra tam tikra mitybos programa, skirta pasiekti tam tikriems tikslams.

– Ar dieta yra tam tikrų produktų atsisakymas, pavyzdžiui, cukraus, duonos ir pan.?

–  Tų dietų būna labai įvairių. Iš principo tai yra tam tikrų produktų ar maisto medžiagų ribojimas.

– Kokios dietos šiuo metu populiariausios?

– Labai įvairios: ir baltyminė dieta, ir protarpinis badavimas, ir visokios kitos. Kadangi tų dietų yra labai daug, žmogui būna sunku pasirinkti. Turint tam tikrų tikslų, prieš laikantis vienos ar kitos dietos, geriausiai būtų pasikonsultuoti su dietologu ar kitu specialistu, kuris tuo užsiima, kad galėtume tai padaryti lengviau ir nepakenkiant organizmui.  

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Nereikėtų aklai, pasiskaičius žurnale, pulti laikytis pirmos pasitaikiusios dietos?

– Na, jei tai nėra labai drastiška dieta, pavyzdžiui, rekomenduojama atsisakyti tik cukraus, kodėl gi ne. Nors cukrus yra energinė medžiaga, bet kadangi jo dedama į daugelį produktų, net į duoną, gauname jo perteklių. Taigi atsisakymas perteklinių maisto medžiagų mums tikrai nepakenks. Dažniausiai žalos prisidarome laikydamiesi drastiškų dietų, tokių, kaip badavimas. Pavyzdžiui, kelias dienas žmogus visai nevalgo ir geria tik vandenį. Arba drastiškai apriboja gaunamų kalorijų skaičių, valgo tik vienos rūšies produktus. Kai organizmas negauna reikiamų maisto medžiagų, galime sau ir pakenkti.

– Kas vyksta organizme, kai žmogus kelias dienas badauja ar laikosi labai drastiškos dietos?

– Na, protarpinis badavimas nėra labai blogas dalykas, jei badaujama tik tam tikrą valandų skaičių arba vieną dieną. Tačiau jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai  pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.

Jei žmogus penkias dienas geria tik vandenį ir nieko nevalgo, tikrai  pasekmės gali būti liūdnos. Nepatarčiau kvailioti tokiais dalykais.

 

– Kas tuomet gresia?

– Organizmas negauna mums reikiamų maisto medžiagų. O mums reikia įvairių: ir magnio, ir kalcio, ir  B grupės vitaminų bei kitų. Jų stoka gali išprovokuoti neurologines ligas. Netinkamos dietos pasekmė – ir jėgų trūkumas, padidėjęs irzlumas, vangumas, plaukų slinkimas, susilpnėję nagai. Taip pat mažėja raumenų masė. Dėl žarnyno mikrofloros disbalanso gali atsirasti blogas burnos kvapas. Taigi drastiškai apribojus savo mitybą, gali kilti įvairių sveikatos sutrikimų.

– Kokie pirmieji būna organizmo siunčiami signalai, kad ši dieta mums netinka, kad kažkas negerai?

– Odos blyškumas, energijos trūkumas – pirmieji signalai. Drastiškai sumažėjęs svoris, ko siekia norintieji sulieknėti ir kuo džiaugiasi, irgi nėra gerai. Norint sveikai tą daryti, svoris turėtų kristi pamažu, pavyzdžiui, – keliolika kilogramų per pusmetį, bet ne per savaitę.

– Tai labai populiari baltyminė dieta, kai atsisakoma angliavandenių, irgi – prasta išeitis mesti svorį?

– Mūsų organizmui reikia visų svarbiausių maisto medžiagų, t. y. ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių. Tad protingiausia būtų rasti balansą. Jeigu atsisakome kažkokios maisto grupės, organizmas stengiasi kompensuoti jų trūkumą eikvodamas tam tikras maisto medžiagas iš organizmo rezervų. Ypač jei dietos laikomasi ilgą laiką. Tarkim, gali imti eikvoti kalcio atsargas iš kaulų, o tai gali pabloginti dantų būklę, susilpninti kitus kaulus. Arba įsijungia vadinamas energijos taupymo mechanizmas – pavojaus režimas – sulėtėja medžiagų apykaita. Organizmas pajunta poreikį kaupti atsargas. Todėl gauname priešingą efektą – vos baigus laikytis dietos, svoris neretai grįžta netgi su kaupu.