Priešepideminės priemonės ir profilaktika

Pasiutligės epidemiologinei ir epizootologinei kontrolei, labai svarbus asmens sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarijos tarnybų bendradarbiavimas. Gydytojas, pagal klinikinius ir epidemiologinius duomenis suteikęs nukentėjusiam asmeniui būtinąją medicinos pagalbą (turėjusiam sąlytį su pasiutusiu ar įtariamai pasiutusiu gyvūnu), apie tai praneša visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie apkandžiojimo (apseilėjimo) atvejį, privalo užregistruoti šį atvejį infekcinių susirgimų registravimo žurnale, išsiaiškinti asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiu ar įtariamu sergant pasiutlige gyvūnu bei pranešti miesto ar rajono Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT) apie gyvūną, kuriam turi būti taikomas privalomas stebėjimas. VMVT darbuotojai, po 10 dienų privalomo gyvūno stebėjimo, informuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas apie gyvūno būklę, gyvūnui kritus - praneša apie kritusio gyvūno mikroskopinio tyrimo rezultatus.

Po gyvūno įkandimo, svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai perplauti tekančiu vandeniu su muilu ar detergentu, paskui dezinfekuoti 70°C etilo alkoholiu arba jodo tinktūra. Ar skirti imunizaciją po kontakto, sprendžiama atsižvelgiant į įkandimo pobūdį, gyvūno rūšį ir jo reikšmę pasiutligės epizootijoje, gyvūno vakcinacijos anamnezę, jo būklę ir elgesį, pasiutligės paplitimą konkrečioje teritorijoje, gyvulio stebėjimo ir laboratorinio tyrimų rezultatus.

Pasiutligė Lietuvoje diagnozuojama tik ištiriant smegenų audinius. Žmogaus pasiutligės atvejo galima išvengti tik vakcinuojantis. Prireikus kartu su vakcina gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas. Lietuvoje nuo įvairių gyvūnų nukentėję asmenys skiepijami "Verorab" vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu ir nesukelia nepageidaujamų reakcijų. 

Pasiutligės epidemiologinei kontrolei, svarbiausia yra paveikti infekcijos rezervuarą ir sumažinti žmogaus kontaktavimo su pasiutlige sergančiais gyvūnais riziką. Šunys ir katės turi būti skiepijami kasmet, nuo 3 mėn. amžiaus. Pasiutligės viruso plitimo sustabdymui pakanka paskiepyti 75 proc. šunų populiacijos. Pagrindinės pasiutligės kontrolės priemonės yra laukinių gyvūnų populiacijos, valkataujančių šunų ir kačių populiacijos mažinimas, oralinė lapių ir usūrinių šunų vakcinacija, profilaktinė naminių gyvūnų vakcinacija.