Analizuodami visuomenės elgesį ir įpročius, mitybos specialistai pastebi, kad vis mažiau išgeriama gryno vandens ir vartojama daugiau koncentruoto, apdoroto maisto. Per savo darbo praktiką dažnai susiduriu su atvejais, kai, išanalizavus klientų kūno masės duomenis, paaiškėja, kad vandens vietą užima riebalai. Nors bendras kūno svoris atrodo normalus, tačiau toks masės sudėties disbalansas yra antsvorio ir neteisingos mitybos rodiklis.

Svarbus kiekvienas lašas

Bėda ta, kad dėl pabrėžtinų rekomendacijų vandens vaidmuo mūsų gyvenime tapo nenatūralus. Teoriškai sakoma, kad jei jauti troškulį, vadinasi jau pavėlavai atsigerti. Kol organizmo signalas pasiekė smegenis, jau kažkoks organizmo sraigtelis sustojo nepakankamai suteptas. Tai verčia specialiai prisiminti ir skirti dėmesio kiekvienai stiklinei vandens.

Dėl vandens vaidmens diskutuojama, kritikuojama ir kyla daugiau klausimų, nei randama atsakymų. Yra bendrieji patarimai, kaip ir kada gerti vandenį, tačiau pirmiausia derėtų įsiklausyti į save.

Vanduo žmogaus gyvenime visada buvo svarbus. Žinome ir tai, kaip Vytautas Didysis arklius girdė Juodojoje jūroje, ir kaip Joniukas norėjo iš pėdos atsigerti, ir kaip vilkas troškulį malšino su pilnu pilvu akmenų.

Vėliau vandenį išstūmė kompotai, gazuoti gėrimai, sultys. Manyta, kad tai racionalus būdas gauti skysčių ir kartu papildyti energijos atsargas. Šiandien pastebime, kad troškulys – natūralus dehidracijos signalas – neužtikrina fiziologinio skysčių poreikio, t.y. gerdami tik ištroškę negauname tiek, kiek organizmas reikalauja vandens.

Ir atvirkščiai: alkis viršija organizmo energijos poreikį, todėl kaupiame energijos atsargas, t.y. kūno riebalus. Dėl šios pusiausvyros nebuvimo specialistai daro prielaidą, kad tai, ką mes suvokiame kaip norą valgyti, iš tiesų yra noras gerti.

Nuo gurkšnio iki stiklinės

Kaip pasiekti, kad vandens vaidmuo mūsų gyvenime būtų aktyvus ir natūralus?

Sunku įsivaizduoti, kad draugę paplepėti kviesime ne prie puodelio kavos, o vandens stiklinės, arba kompanijoje linksminsimės ne su alaus bokalais, o su grynu vandenėliu. Vis dėlto kavinėse ar restoranuose nepastatyti grafino ar ąsočio su vandeniu, mokyklose nepadėti prie kriauklių vienkartinių stiklinėlių, biuruose neturėti vandens aparatų yra, sutikite, apsileidimas.

O dabar pažiūrėkime, kas ant stalo namuose? Sultys, gaiva, gazuoti gėrimai. Ir galiausiai prisiminkime: kaip veikia mūsų mintys? Jei kažkas mums kelia nerimo, sunku susikoncentruoti – varstome šaldytuvą, o turėtume atsukti čiaupą.

Po sunkios darbo dienos stresą malšiname vynu arba – vėl į šaldytuvą, o reikėtų tiesiog atsigerti vandens. Susipykę su partneriu (-e) pagal amerikietiškų filmų modelį išsitraukiame ledų dėžutę, bet po barnio išdžiūvusiai gerklei geriausiai tinka vanduo. Jei vaikai grįžo alkani iš mokyklos, o jūs dar nieko neparuošėte, netraukite iš spintelių krekerių, o įpilkite vandens.

Kiekviena situacija padiktuos, kiek ir kokiu būdu reikėtų išgerti vandens. Natūralu, kad labai ištroškę užsiversime ir išmauksime visą buteliuką, pasistatę stiklinę ant darbo stalo gurkšnosime per pertraukėles tarp darbo užduočių. Jei pavargome, išsigandome, susinervinome – neskubėsime nuryti gurkšnio, o pirmiau suvilgysime gomurį.

Nesijaudinkite dėl prakaitavimo ar dažno šlapinimosi. Vanduo turi tekėti, t.y. jis turi lengvai patekti į organizmą, aktyviai jame cirkuliuoti ir natūraliai pasišalinti. Sutrikdę ar specialiai slopindami šia cirkuliaciją tarsi užprogramuojame organizmą sulaikyti vandens atsargas. Vandens atsargas organizmas kaupia visiškai mums nepageidaujamais būdais: tinsta kojos, rankos, pirštai, susidaro celiulitas, paburksta paakiai.

1. Ryte, tik atsibudus, galima net neatsikėlus iš lovos. Geriau šaltas vanduo – padeda atsibusti ir pažadinama medžiagų apykaita, organizmui duodama pirma užduotis – pašildyti vandenį. Gerti reikėtų tolygiai, nuryjant vienodais intervalais. Rytinio gėrimo funkcija yra valomoji, taip nuplaunamos per naktį susikaupusios apnašos.

2. Prieš valgį. Nepažadu, kad, gerdami prieš valgį, suvalgysite mažiau ir lieknėsite. Gerkite kūno temperatūros vandenį nedideliais gurkšneliais, ilgais intervalais. Taip palengvinsite seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą, kurios maistą padaro skalsesnį, geriau suvirškinamą. Sultinys, sriuba atlieka panašią funkciją ir teikia papildomos energijos, tačiau atkreipkite dėmesį į porcijas, kad nepersivalgytumėte.

3. Gerkite ir užkandžiaukite tarp valgymų. Tai gali būti kavos ar arbatos puodelis. Nepaisant to, kad kava, juoda arbata pašalina iš organizmo skysčius, tačiau gėrimo momentu tai – taip pat vanduo, kuris patenka į organizmą. Priderinkite skanų sultingą vaisių. Taip organizmas pasipildys skysčių ir numalšinsite apetitą.

4. Atsigerkite prieš ką nors veikdami, pvz., prieš išeidami iš namų, prieš pradėdami tvarkytis, prieš posėdį ar susirinkimą, prieš imdamiesi darbo užduoties, prieš treniruotę ir pan. Atsižvelkite į sąlygas: jei jūsų medžiagų apykaita greita – atsigerkite anksčiau, kad dar spėtumėte suvaikščioti į tualetą, jei išeinate į lauką karštą dieną ar rengiatės į pirtį – išgerkite daugiau.

5. Atsigerkite užbaigę reikalus: grįžę namo, pabaigę darbo užduotį, po treniruotės, po namų ruošos ir pan. Gali būti, kad jausitės ištroškę ir pavargę, pradėkite gerti lėtai, kad suvilgytumėte burnos ertmę, o tada vis greičiau gerdami numalšinkite troškulį. Negerkite labai šalto vandens, net jei ir norisi atvėsti.

6. Derėtų atsigerti ir prieš miegą, tik apskaičiuokite savo organizmo ritmą, kad nereikėtų naktį dažnai keltis į tualetą. Šiuo atveju tinka ir žolelių arbatos. Atsigerti reikėtų likus porai valandų iki miego.

7. Gerkite papildomai, kai:

– karščiuojate, prakaituojate, esant karštam orui;

– nenorite susirgti. Gripo, peršalimo ligų prevencijai tinka vanduo su citrinų sultimis, medumi, vitamino C tablete, tai gali būti ir žolelių arbatos, stiprinančios imunitetą;

– sergate. Gerdami vaistus užgerkite didesniu kiekiu vandens (jei nenurodyta kitaip), gerkite gydomąsias arbatas ar gėrimus, tinka ir aukščiau minėti stiprinantys variantai. Ypač daug reikia gerti vemiant ar viduriuojant;

– organizmui reikalinga detoksikacija: po švenčių, gausių vaišių, padauginus alkoholio, cukraus, druskos, riebalų.