Specialistai: mirtis nuo tuberkuliozės nėra atsitiktinė

  • Teksto dydis:

Žinia, kad nuo plaučių tuberkuliozės Jonavoje mirė 61 metų moteris, priverčia susimąstyti ir net sunerimti: nejaugi ši liga žudo ir šiais laikais sočius ir stiprius žmones? O gal mes per mažai žinome apie ją?

Būtina tikrintis

Tačiau ši mirtis – ne vienintelė netgi šiais metais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį mūsų šalyje užregistruota 11 mirties nuo tuberkuliozės atvejų. Devyni asmenys mirė nuo kvėpavimo organų tuberkuliozės, du - nuo miliarinės. Jauniausiam mirusiam nuo tuberkuliozės asmeniui buvo 32 metai, vyriausiam – 94–eri.

"Tuberkuliozė – tai oro lašeliniu būdu plintanti užkrečiamoji liga, kuri gali pažeisti įvairius organus, dažniausiai plaučius. Šią ligą sukelia tuberkuliozės mikobakterijos (Mycobacterium tuberculosis). Pagrindinis infekcijos platintojas yra asmuo, kuris serga atvira plaučių tuberkulioze. Svarbiausios ligos valdymo priemonės yra ankstyvas sergančiųjų išaiškinimas ir tinkamas išgydymas", – pagrindinius ir, atrodo, visiems žinomus faktus apie tuberkuliozę primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Vidaus administravimo skyriaus vedėja Sonata Kunickienė.

Ligonis, kuriam diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozė, skrepliuodamas, kosėdamas, čiaudėdamas, garsiai kalbėdamas, dainuodamas dažniausiai iki 1 m atstumu aplink save paskleidžia sukėlėjų, kuriuos sveikas žmogus įkvepia.

Specialistė pabrėžia, kad kartą per metus rizikos grupei priklausantiems asmenims – užsikrėtusiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų bei kai kuriems kitiems turi būti atlikti tyrimai – krūtinės ląstos dviejų krypčių plaučių rentgenograma.

Teigiama, kad tuberkuliozė yra viena sunkiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų pasaulyje, o Lietuva priskiriama didelės tuberkuliozės rizikos šalims, todėl profilaktiniams sveikatos patikrinimams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Labai daug vaistų

Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės Ambulatorinio-diagnostikos skyriaus vadovė gydytoja pulmonologė Stanislava Manukian pabrėžia, kad daugiau nei pusė – apie 65 proc. ligoninės pacientų – yra darbingo amžiaus, 30–60 metų žmonės.

Stanislava Manukian/Evaldo Butkevičiaus nuotr.

"Didžioji jų dauguma yra bedarbiai ar gaunantys mažas pajamas, bet ši liga neaplenkia ir kitų visuomenės sluoksnių: gana dažnai suserga medicinos darbuotojai, studentai", – atskleidžia gydytoja.

Didžiausią nerimą medikams kelia tai, kad neretai pas juos ligoniai ateina tik tada, kai pakitimai plaučiuose išplitę.

"Dažnai tenka diagnozuoti užleistą tuberkuliozę. Daugėja pacientų, sergančių ne tik šia liga, bet kartu ir gretutinėmis: ŽIV, kepenų, inkstų nepakankamumu, vėžiu. Tai labai apsunkina tuberkuliozės gydymą, nes šie ligoniai blogai toleruoja vaistus, todėl neretai lieka neįgalūs", – apgailestauja gydytoja S.Manukian.

Ji aiškino, kad ligoniai, neturintys gyvenamosios vietos, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis dažnai nesilaiko ambulatorinio gydymo režimo. Dėl to arba dėl ligos sudėtingumo patenka į stacionarą, kur gydymo trukmė yra nuo šešių iki devynių mėnesių.

"Įprastai gydoma stacionare, kol ligonis skiria tuberkuliozės mikobakterijas ir epidemiologiniu požiūriu yra pavojingas visuomenei. Intensyvioje gydymo fazėje – du tris mėnesius tenka vartoti keturių rūšių antibiotikus, o nustojus skirtis tuberkuliozės mikobakterijoms – dvejus trejus antibiotikus dar keturis šešis mėnesius", – apie tai, kaip sunkiai įveikiama ši liga, aiškina gydytoja S.Manukian.

Ir priduria, kad, sergant atsparios tuberkuliozės forma, gydymas trunka nuo dvejų iki trejų metų ir kasdien tenka vartoti po penkerius šešerius antibiotikus pusę metų, po to dar trejus ketverius vaistus.

Lietuva yra ne tik tarp didžiausios tuberkuliozės rizikos šalių grupės Europos regione, bet ir tarp penkiolikos šio regiono šalių, kuriose registruojamas ypač didelis sergamumas dauginio atsparumo vaistams tuberkulioze (DAV-TB).

Gali užkrėsti dainuodamas

Visa tai įrodo, kokia sunki liga yra tuberkuliozė. Jos mikobakterijos atsparios aplinkos poveikiui: žemai temperatūrai, džiovinimui, rūgštims, šarmams, alkoholiui. Veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, sukėlėjas žūva per 45–60 min., virimo temperatūroje (100 °C) – per 5–10 min.

Tuberkuliozė pavojinga ne tik ligoniui, bet ir aplinkiniams. Ligonis, kuriam diagnozuota atvira plaučių tuberkuliozė, skrepliuodamas, kosėdamas, čiaudėdamas, garsiai kalbėdamas, dainuodamas dažniausiai iki 1 m atstumu aplink save paskleidžia sukėlėjus, kurių sveikas žmogus įkvepia.

Organizmo atsparumą tuberkuliozės bakterijai silpnina netinkama mityba, pervargimas, neigiamos emocijos, lėtinės plaučių, skrandžio ligos, cukrinis diabetas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena.

Sveikam organizmui pavojinga ne atsitiktinė, vienkartinė tuberkuliozės mikobakterijų dozė, o daugkartinė masyvi, kai gyvenama, dirbama, mokomasi kartu su ligoniu ir bendraujama mažesniu nei 1 m atstumu.

Dauguma užsikrėtusiųjų nesuserga, o tampa tik infekuoti. Jie neturi jokių tuberkuliozei būdingų klinikinių požymių ir nėra pavojingi aplinkiniams, bet, esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, gali susirgti. Tokia rizika siekia 5–10 proc., o pusė infekuotųjų gali susirgti per vienus dvejus metus po užsikrėtimo. Bendrosios apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonės, stiprinančios imunitetą, – visavertė mityba, grūdinimasis, buvimas gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimas, teigiama psichologinė aplinka ir pan.

Užsikrėtus, bet tuberkulioze nesusirgus, kai kuriais atvejais skiriami vaistai, dažniau vaikams, ir jie gali būti vartojami iki šešių mėnesių pagal griežtus gydytojo nurodymus.

Tuberkuliozė – viena sunkiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų ligų pasaulyje, o Lietuva priskiriama didelės rizikos šalims.


Požymiai įtarti tuberkuliozę

Greitesnis nuovargis, bendras organizmo silpnumas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas;

nuotaikų kaita, apatija, liūdnumas;

užsitęsusi subfebrili temperatūra (iki 37,5 °C);

padidėjęs prakaitavimas, ypač naktimis;

dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir besikartojantys plaučių uždegimai.


Kartą per metus turi pasitikrinti

užsikrėtusieji ŽIV, priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų;

esantieji laisvės atėmimo vietose, gyvenantieji slaugos ir globos įstaigose, nakvynės namuose, persirgusieji tuberkulioze, turintieji latentinę tuberkuliozę (esant teigiamam tuberkulino ar serologiniam mėginiui dėl tuberkuliozės, be klinikinių ir radiologinių ligos simptomų, kai tuberkuliozės mikobakterijų nerandama);

sergantys onkologinėmis ligomis;

ligoniai, kuriems pašalinta dalis skrandžio ar žarnų;

sergantysi cukriniu diabetu;

sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu;

tie, kurių kūno masės indeksas 10 proc. mažesnis už normą;

gydomi kortikosteroidais ir (ar) imunitetą slopinančiais vaistais (po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos);

darbuotojai, kurie privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų;

asmenys, turėję artimą sąlytį su sergančiuoju atvira tuberkulioze, sveikatą turi pasitikrinti nedelsiant, ne vėliau, kaip per vieną mėnesį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių