- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Donorinio kraujo infekuotumas mažėja, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikų parengta apžvalga apie kraujo ir kraujo komponentų donorų infekuotumą transfuzijų keliu perduodamomis infekcijomis. Šios analizės duomenimis, pernai serologiškai tiriant donorų kraują dėl sifilio, hepatitų B ir C infekcijų iš viso nustatyta 40 sifilio, 7 ŽIV infekcijos, 57 hepatito B, 56 hepatito C infekcinių žymenų atvejai.
Per septynerius metus (2013–2019 m.) visų minėtų infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo. Daugiausiai minėtu laikotarpiu sumažėjo hepatito C ir sifilio paplitimo rodikliai – atitinkamai 8,5 karto ir 4,9 karto, o ŽIV infekcijos ir hepatito B rodikliai sumažėjo po 3 kartus.
„Tai rodo, kad donorinio kraujo infekuotumas mažėja ir tai gera tendencija kraujo saugumo prasme“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, visas donoro kraujas, ar jo komponentai, aptikus infekcinių ligų žymenis, toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.
Infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje 2013–2019 m.
Kitų šalių patirtis rodo, kad neatlygintinos donorystės užtikrinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažesnio donorinio kraujo infekuotumo užkrečiamomis ligomis
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis. Taip pat nuo 2009 metų, siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų: ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnėje užkrečiamos ligos stadijoje, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo (NAT) metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.
Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, panagrinėjus tendencijas pagal donorų tipą, pastebima, kad pastarųjų metų donorų kraujo infekuotumo tendencijos rodo, kad daugiau infekcinių žymenų nustatoma tarp pageidaujančių (pirmą kartą duodančių kraujo) donorų nei tarp pastovių, pakartotinai duodančių kraujo, donorų.
„Lietuvai, praktiškai perėjus prie neatlygintinos donorystės, ateityje infekcinių žymenų paplitimas tarp kraujo donorų turi dar daugiau mažėti. Kitų šalių patirtis rodo, kad neatlygintinos donorystės užtikrinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažesnio donorinio kraujo infekuotumo užkrečiamomis ligomis“, – pažymėjo prof. S. Čaplinskas.
Visą kraujo donorų infekuotumo 2019 m. apžvalgą galima rasti čia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pradedamas diabeto prevencijos turas1
Šeštadienį Vilniuje, Kėdainiuose, Marijampolėje bei Palangoje pradedamas diabeto prevencijos turas per Lietuvą. ...
-
Su nėščia žmona lėktuvu skridęs vyras neteko sąmonės ir mirė7
Italijoje aviacijos kompanijos „Ryanair“ keleivis skrydžio metu neteko sąmonės ir neišgyveno. Vyras skrido kartu su nėščia žmona, su kuria buvo susituokęs tik pernai. ...
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės3
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Prasidėjus plaučių embolijai – daugiau galimybių išgyventi1
Kauno klinikose pirmą kartą tam tikru būdu inovatyviai gydyta plaučių embolija. Pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį kelis kartus per savaitę juto dusulį. Vilm...