Pakeistas seselės profesijos pavadinimas pagrindinės misijos nepakeitė, tik mokykla išaugo į daugybę medicinos specialistų rengiančią įstaigą.

Medicinos mokykla. Šis senas gražus pavadinimas asocijuojasi su gailestingosiomis medicinos seselėmis baltais chalatais ir baltomis pilotėmis su raudonu kryželiu. Tačiau ilgus metus Senamiestyje veikusi Kauno medicinos mokykla šiandien vadinasi Kauno kolegijos Sveikatos fakultetu.

Modernus pavadinimas atspindi šiuolaikinį studijų procesą, didžiules galimybes pasirengti savarankiškam darbui, medicinos specializacijų gausą. Tik pagrindinis tikslas liko toks pats: padėti sergančiam žmogui susigrąžinti sveikatą, o sveikam – patarti, kaip ją išsaugoti. Ši misija čia gyva jau 90 metų.

„Po dešimtmečio mūsų įstaigai sukaks šimtas metų. Retas žmogus tiek išgyvena“, – juokaudamas gretina Sveikatos fakulteto dekanas gydytojas Julius Dovydaitis.

Laikotarpį, kai dirba su jaunimu, jis vadina didžiąja savo gyvenimo dalimi, o šiuolaikinį jaunimą apibūdina gražiausiais komplimentais.

„Žino, ko nori, imlūs naujovėms, kūrybingi“, – studentus giria J.Dovydaitis.

Per trejus arba trejus su puse metų Sveikatos fakulteto studentai įgyja bakalauro laipsnį ir tampa savarankiškais specialistais. Jie, anot dekano, nebėra gydytojų asistentai. Akušerės priima gimdymus, medicinos slaugytojos savarankiškai atlieka daugybę ligų diagnostikos ir net gydymo funkcijų. Kineziterapeutai, ergoterapeutai, farmakotechnikai, laborantai, burnos higienistai ir odontologinės priežiūros specialistai, dantų technologai, socialiniai darbuotojai, kosmetologai – tai profesijos, kurių diplomus gauna kolegijos absolventai.

Diplomas suteikia ne tik žinių, bet ir įpareigojimų. Tai, kad jų jaunimas nesibodi, liudija statistika: pagal studentų skaičių ir studijų programų įvairovę didžiausiame šalyje Sveikatos fakultete šiemet pretendavo studijuoti 1702 abiturientai, o fakultetas galėjo priimti mažiau nei trečdalį – tik 500.

Šiuo metu fakultete studijuoja 1490 studentų. Jie mokosi šiuolaikiškai įrengtose laboratorijose, praktinių žinių semiasi gydymo ir socialinėse įstaigose. Kaip studijas vertina dėstytojai ir jų studentai?

Danguolė Grūnovienė, prodekanė:

– Didžiuojuosi įgyta pačia humaniškiausia pasaulyje medicinos sesers, dabar slaugytojos, profesija. Esu baigusi P.Mažylio medicinos mokyklą. Stebėdama studentus dažnai susimąstau. Prieš 40 metų medicinos sesers studijos truko metus ir dešimt mėnesių, per praktiką naudojome stiklinius švirkštus, nuo daugkartinio naudojimo atbukusias adatas ir pan.

Šiandien jauni žmonės, pasirinkę mediko profesiją, dar mokydamiesi dirba su naujausia aparatūra, atlieka sudėtingiausias manipuliacijas ir tiriamuosius darbus, kurie pritaikomi medicinos ir socialinėms problemoms spręsti. Tyrimų rezultatai panaudojami studentų baigiamiesiems darbams rengti. Jie yra aukšto lygio: pateikiamos konkrečios išvados, reikšmingos rekomendacijos. Kvalifikavimo komisijų nariai, kurie paprastai būna iš darbinės veiklos ar mokslo pasaulio, juos vertina ne tik aukštais pažymiais, bet ir rekomenduoja jų sklaidą.

Kad kokios būtų sąlygos ir rezultatai, ir anuomet, ir dabar svarbiausia – mylėti žmones, turėti įgimtą paslaugos „Žmogus – žmogui“ teikimo dovaną, brandinti ir puoselėti savyje tokias vertybes kaip atjauta, supratimas, pagalba.

Šiandien tarp mūsų daug senų, vienišų, apleistų žmonių. Jiems taip reikalinga kompetentinga socialinio darbuotojo parama, švelni slaugytojos ranka. Deja, mūsų sveikatos apsaugos, socialinės priežiūros, švietimo sistemose – daugybė neišspręstų ir net nesprendžiamų problemų. Ar ne dėl to profesionalių dėstytojų parengti geri specialistai vertinami visame pasaulyje, palieka tėvynę? Sunkus laikas mūsų valstybėje, bet ar tikrai viskas padaryta, kad jauni, gabūs, perspektyvūs specialistai ir tėvynėje turėtų tokias pačias geras darbo ir gyvenimo sąlygas, gautų adekvatų už darbą atlyginimą, kaip yra užsienio šalyse? Daug mūsų fakulteto parengtų specialistų išvyksta ten, kur yra laukiami kaip darbo jėga. Farmakotechnikai, arba vaistininkų padėjėjai, taip pat yra labai reikalingi specialistai, bet jie nėra ramūs dėl savo ateities. Norėdami ją užsitikrinti siekia aukštojo universitetinio mokslo, už kurį reikia mokėti. Būtina keisti požiūrį į jauną žmogų, sudaryti jiems galimybę būti pripažintiems, suprastiems ir įvertintiems.

Donatas Balčiūnas, studentas:

– Aš studijuoju slaugą, būsiu bendruomenės slaugytojas. Tai stebina? Nejaugi vyrai negali būti padėti žmonėms?

Aš apie tokią profesiją svajojau nuo vaikystės. Norėjau, kad visi būtų sveiki ir laimingi. Dėl to jau būdamas penkiolikos metų pradėjau dirbti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose. Ten pamačiau, kad ne visi gydomi ligoniai sveiksta, kad yra ir tokių, kuriems vaistai negali padėti. Supratau, kad reikia dar daugiau padedančiųjų ligoniams, ir nusprendžiau studijuoti sveikatos mokslus.

Be to, šiais laikais labai daug melo ir veidmainiavimo, o tai man labai nepatinka. Gulėdamas ligos patale retas žmogus sugeba apsimetinėti. Dėl to padėjau dar vieną pliusą rinkdamasis mediko specialybę. Tiesa, įstojus į Kauno kolegijos Sveikatos fakultetą mano nuomonė apie slaugytojo profesiją pasikeitė, bet dar labiau padidėjo noras dirbti šioje srityje.

Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti savo gyvenimo kelią. Aš pasirinkau padėti silpnesniems žmonėms, tiems, kuriems reikia kitų pagalbos. Tikiuosi šį darbą atsakingai dirbti iki senatvės, tol, kol man pačiam prireiks pagalbos. Norėčiau visą gyvenimą gyventi ir dirbti gimtajame Kaune, tačiau Lietuvos valdžia nenori, kad jauni žmonės liktų tėvynėje. Bet aš tikiuosi likti, nes man nėra labai svarbus kitų požiūris į mane. Dėl to ir pasirinkau slaugytojo specialybę, nors vyrauja nuomonė, kad ji moteriška.

Man nesvarbu ir būsimas atlyginimas. Svarbiausia, kad galėsiu padėti sergantiems žmonėms: suteikti jiems kvalifikuotą slaugą, žinių apie ligų profilaktiką, jų gydymą. Man patinka bendrauti su žmonėmis, todėl manau, kad sugebėsiu padėti sergantiesiems ne tik pasveikti, bet ir moraliai ištverti ligos laikotarpį.