Quantcast

Skrandis neatleidžia mitybos nuodėmių

Už lango pandemija, vėsuma, sutemos – mintys nejučia ima suktis apie bulvinius blynus ar plokštainį su šonine. O kur dar didžiosios metų šventės, kai sėsime prie gausiai nukrautų stalų. Deja, tokios vaišės skrandžiui gali būti pragaištingos. Juolab kad daugelis dabar patiria daug įtampos, streso, lėtinančio virškinimą.

Kaip sau padėti, kai skrandis sustreikuoja ir nustoja veikti? Kokiais svarbiausiais sveikos mitybos principais vadovautis kasdieniame gyvenime? Apie tai – pokalbis su 'Biofirst" klinikos gydytoja gastroenterologe Dalia Kasperavičiūte.

– Ar tiesa, kad su virškinimu susijusios ligos ir sutrikimai labiau paūmėja šaltuoju metų laiku? Galbūt dėl to kaltas sunkus maistas, mažiau judrus gyvenimo būdas?

– Išties dėl virškinimo trakto sutrikimų į gydytojus dažniau kreipiamasi šaltuoju metų sezonu. Šių ligų paūmėjimui įtakos turi mitybos pokyčiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, susilpnėjusi imuninė sistema. Rudenį ir žiemą dažniau persivalgoma, nes renkamės riebesnį ir aštresnį maistą. Be to, kasdieniame racione sumažėja skaidulinių maisto produktų kiekis, suvartojama mažiau skysčių.

Virškinimo trakto sveikatai ypač svarbus ir fizinis aktyvumas. Jis suaktyvina nervų sistemą, tonizuoja, gerina kraujotaką pilvo ertmės ir dubens organuose. Tačiau šaltuoju sezonu fizinis krūvis sumažėja, o tada lėtėja virškinimo trakto peristaltika (organų lygiųjų raumenų susitraukimai), medžiagų apykaitos procesai. Atsiranda skrandžio sulčių sekrecijos pokyčių, lemiančių diskomfortą viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, nevirškinimo jausmą, rėmens graužimą.

Svarbu ir tai, kad šaltuoju metų periodu dažniau sergama peršalimo ligomis, vartojami antibiotikai. Jie sukelia žarnyno mikrobiotos pakitimus, pilvo pūtimą, problemų tuštinantis.

– Skubame, lekiame, stresuojame – tokia daugelio mūsų kasdienybė. Pietums neretai paskubomis suvalgome bandelę ar salotų iš prekybos centro. Kokių padarinių gali turėti tokia ilgalaikė mityba? Kaip patiriamas stresas veikia mūsų virškinimo traktą?

– Tokio gyvenimo būdo padariniai – didėjanti gastroezofaginio refliukso rizika ir paūmėję virškinimo trakto ligų simptomai (funkcinės dispepsijos, dirgliosios žarnos sindromo). Žmonės, kurie nesilaiko mitybos režimo ir patiria daug streso, yra linkę persivalgyti, blogai sukramtyti maistą. Persivalgius ir išsiskiriant streso hormonams, sulėtėja virškinimo procesai, sumažėja virškinimo trakto fermentų išsiskyrimas, skrandžio sulčių sekrecija. Todėl atsiranda diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas.

Pakoregavus dietą ir dienos režimą, trumpalaikiai virškinimo trakto funkcijos sutrikimai normalizuojasi. Tačiau jei jie periodiškai kartojasi ar tampa kasdienybe, tuomet gali sukelti tam tikrų morfologinių virškinimo trakto pakitimų.

– Kas yra gastroezofaginis refliuksas? Kodėl jis vadinamas šiuolaikinės civilizacijos liga?

– Gastroezofaginis refliuksas (GERL) – nekontroliuojamas skrandžio turinio patekimas į stemplę, yra normalus reiškinys, pasitaikantis visiems žmonėms. Jis gali pasikartoti ir kelis kartus per dieną. Tačiau kai skrandžio turinio refliuksas sukelia varginančius simptomus, komplikacijas ar be priežasties vargina dažniau kaip triskart per savaitę, nustatoma gastroezofaginio refliukso liga.

Klinikiniai GERL simptomai ir morfologiniai gleivinių pažeidimai gali apimti stemplę, burną, kvėpavimo takus. GERL ypač dažnai pasitaiko išsivysčiusiose, civilizuotose šalyse. Be to, sergamumas šia liga kasmet vis didėja. Didėjantį pacientų skaičių lemia greitas gyvenimo būdas, stresas, nuolatinis skubėjimas, ydingi mitybos įpročiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas. Deja, šiandien taip gyvena nemaža dalis žmonių. Todėl GERL ir vadinama šiuolaikinės civilizacijos liga.

Dalia Kasperavičiūtė: dėl virškinimo trakto sutrikimų į gydytojus dažniau kreipiamasi šaltuoju metų sezonu. Šių ligų paūmėjimui įtakos turi mitybos pokyčiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, susilpnėjusi imuninė sistema.

– Kokie pagrindiniai virškinimo sistemos ligų simptomai? Kaip žinoti, ar tai nėra tik sudirgęs skrandis?

– Dažniausiai pasitaikantys virškinimo trakto simptomai – rėmens graužimas, diskomfortas viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas. Jei šie simptomai atsiranda po suvalgyto neįprasto maisto, emocinio streso ir praeina skiriant simptominį gydymą, tikėtina, kad tai yra trumpalaikis virškinimo trakto veiklos sutrikimas.

Pavojingiau, jei simptomai užtrunka ilgą laiką ir skiriant simptominį gydymą nepraeina, o gal net atsiranda vadinamieji aliarmo simptomai. Tai pastovus lokalus skausmas toje pačioje vietoje, lydimas svorio kritimo, vėmimo, rijimo sutrikimų, tuštinimosi pokyčių, pakitimų kraujo tyrimuose. Tuomet būtina gydytojo gastroenterologo konsultacija tikslinant diagnozę, parenkant tinkamą gydymą.

– Kaip gydomos virškinimo sistemos ligos?

– Geriausiai virškinimo trakto sistemos ligomis sergančiam pacientui gydymą gali parinkti specialistai. Savigyda nerekomenduojama. Siekiant sumažinti virškinimo trakto negalavimų riziką, rekomenduojama laikytis dietos ir režimo. Svarbu atsiminti, kad nėra universalios dietos, kuri būtų tinkama visiems, todėl parinkti konkrečius maisto produktus ar jų derinius reikėtų kiekvienam individualiai.

– Valgant daug ir riebiai, žalojamas ne tik skrandis, bet ir kepenys. Vis dažniau kalbama apie suriebėjusių kepenų ligą. Kaip jos išvengti?

– Kepenų suriebėjimas (steatozė) – tai riebalų (trigliceridų) kaupimasis hepatocitų citoplazmoje. Kepenų steatozė būdinga nesaikingai vartojantiesiems alkoholį. Tačiau ji gali būti nustatoma ir pacientams, nevartojantiems alkoholio. Liga diagnozuojama žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, badaujantiems, vartojantiems toksiškai kepenis veikiančius preparatus. Susirgti kepenų suriebėjimu rizikuoja nutukę žmonės, sergantys antrojo tipo diabetu, dislipidemija, metaboliniu sindromu. Reikšmės turi ir genetinis polinkis.

Daugumai pacientų ši liga gali nesukelti jokių simptomų. Kai kurie ligoniai jaučia nuovargį, bendrą silpnumą, diskomforto jausmą dešinėje pašonėje. Atliekant kraujo tyrimus, randamas padidėjęs kepenų fermentų kiekis, pilvo echoskopijos metu matomos suriebėjusios kepenys.

Nustačius diagnozę, gydymas turi būti pradėtas nuo priežasčių šalinimo, mitybos ir gyvenimo būdo korekcijos. Rekomenduojama mažinti suvartojamų riebalų kiekį, kontroliuoti cholesterolio koncentraciją kraujyje, palaikyti optimalų kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių.

– Žiemą norisi riebesnio maisto. Tikru išbandymu virškinimui tampa ir didžiosios metų šventės. Kaip išlaikyti pusiausvyrą ir nesugadinti sveikatos? Kokie pirmieji žingsniai turėtų būti pajutus, kad virškinimo traktas jau ima streikuoti?

Prie švenčių stalo reikia stengtis valgyti neskubant. Galima norimus valgyti patiekalus susidėti į vieną lėkštę, kad pamatytume, kiek ketiname suvalgyti. Taip apsisaugosime nuo persivalgymo. Vaišes reikėtų pradėti nuo baltyminio, skaidulų turinčio maisto, o riebius, sunkiai virškinamus patiekalus riboti.

Svarbu nepamiršti gerti vandens, jis pad eda jaustis sotesniems ir nepersivalgyti. Vandens reikėtų atsigerti likus 20 min. iki valgymo ir 20 min. po valgio. Svarbiausia valgant neprarasti saiko. Jei kitą dieną po šventės vis dėlto prasta savijauta, reikėtų gerti vandens, rinktis lengvesnį maistą.

– Kurie maisto produktai mažiausiai kenkia virškinimo traktui? Ką galima valgyti nebijant, kad skrandis sustreikuos? Ir, atvirkščiai, kuo reikėtų nepiktnaudžiauti?

– Nėra produktų, kurie būtų baisūs ar nebaisūs. Viskas turi būti valgoma su saiku. Svarbiausi sveikos mitybos principai yra nevalgyti pusgaminių, perdirbto, perkepto maisto, nepiktnaudžiauti saldintais gėrimais, valgyti daugiau daržovių, gerti pakankamai vandens.

Labai svarbu valgyti reguliariai, nepraleisti valgymų, valgyti ne per daug. Patiekalai turi būti visaverčiai, turintys visų būtinų maistinių medžiagų. Stenkitės riboti greitai pasisavinamų angliavandenių (baltų miltų kepinių, saldumynų).

Patariama valgyti neskubant, maistą gerai sukramtyti, o valgant neužsiimti kita veikla – nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti internete, nesinaudoti išmaniuoju telefonu. Tik taip galėsite susitelkti į valgymą ir laiku pajusti sotumą.


5 svarbios mitybos taisyklės

1. Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Geriausia 4–5 kartus per dieną.

2. Valgydami neskubėkite, gerai sukramtykite, venkite valgyti stovėdami ar gulėdami.

3. Paskutinį valgymą planuokite likus ne mažiau kaip 2–3 valandoms iki miego.

4. Gerkite pakankamai skysčių, tačiau venkite sintetinių saldiklių, gazuotų gėrimų, ribokite kofeino kiekį.

5. Kasdien judėkite, nes fizinis aktyvumas gerina virškinimą ir žarnyno peristaltiką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių