Ekspertai jau seniai manė, kad prastą burnos higieną turintys žmonės yra labiau pažeidžiami įvairiomis ligomis, įskaitant vėžį.

Tačiau dabar Niujorko universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai atrado, kurios bakterijos gali padidinti riziką, teigdami, kad kenksmingi mikrobai, atsirandantys burnoje, gali per seiles patekti į kasą, rašoma portale „Daily Mail“.

Žurnale „JAMA Oncology“ rašantis mokslų daktaras Richardas Hayesas, gyventojų sveikatos ekspertas ir vienas iš tyrimo autorių, teigė: „Dabar aiškiau nei bet kada anksčiau, kad dantų valymas šepetėliu ir siūlu gali ne tik padėti išvengti periodonto ligų, bet ir apsaugoti nuo vėžio.“

Burnos mikrobioma – bakterijų ir grybelių bendruomenė, gyvenanti burnoje – vis dažniau tiriama dėl galimo jos vaidmens sergant ligomis.

Šiame tyrime mokslininkai pirmą kartą nustatė, kad tam tikras mielių tipas, vadinamas candida, kuris natūraliai gyvena ant odos ir visame kūne, gali turėti įtakos kasos vėžio atsiradimui.

Didžiausiame tokio pobūdžio tyrime mokslininkai ištyrė duomenis iš dviejų nuolatinių tyrimų, stebinčių 900 Amerikos gyventojų, siekdami geriau suprasti, kaip gyvensenos veiksniai, tokie kaip rūkymas ir ligos istorija, yra susiję su vėžio išsivystymu.

Tyrimo pradžioje dalyviai, priklausantys Amerikos vėžio draugijos Vėžio prevencijos II ir Prostatinio, plaučių, storosios žarnos ir kiaušidžių vėžio patikros tyrimams, skalavo burną ir pateikė seilių mėginius.

Tada mokslininkai sekė dalyvius maždaug devynerius metus, kad užfiksuotų bet kokius vėžinių navikų požymius.

Tuomet mokslininkai palygino bakterijų ir grybelių DNR iš 445 kasos vėžio pacientų seilių mėginių su kitų 445 atsitiktinai atrinktų, vėžiu nesergančių dalyvių mėginiais.

Atsižvelgdami į žinomus rizikos veiksnius, didinančius ligos tikimybę, tokius kaip rūkymas, amžius ir rasė, mokslininkai nustatė 24 rūšis bakterijų ir grybelių, kurie arba padidino, arba sumažino kasos vėžio riziką.

Dar trys su vėžiu susijusios bakterijos jau buvo žinomos kaip sukeliančios nemalonų dantenų uždegimą, kuris gali ardyti žandikaulį ir minkštuosius audinius aplink dantis, žinomą kaip periodonto liga. Iš viso visa kenksmingų mikrobų grupė daugiau nei tris kartus padidino riziką susirgti šiuo vėžiu.

Įvertinę kiekvieno dalyvio burnos mikrobiomos sudėtį, mokslininkai galėjo sukurti įrankį, kuris galėtų įvertinti individualią vėžio riziką.

Profesorė Jiyoung Ahn, viena iš tyrimo autorių, teigė: „Analizuodami bakterijų ir grybelių populiacijas burnoje, onkologai galėtų nustatyti tuos, kuriems labiausiai reikia kasos vėžio patikros.“ Tačiau mokslininkai pabrėžė, kad šiuo metu jų išvados negali patvirtinti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio, o tik koreliaciją tarp vėžio rizikos ir tam tikrų mikrobų burnoje.

Kasos vėžys, vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl savo subtilių simptomų, kasmet pražudo kiek daugiau nei 10 tūkst. pacientų, t. y., maždaug po vieną mirtį kas valandą.

Iki 2040 m. tikimasi, kad šio vėžio atvejų skaičius pasieks rekordinį lygį – numatoma diagnozuoti 201 tūkst. mirtino vėžio atvejų.

Kasos vėžys paprastai aptinkamas vėlyvose stadijose, nes įspėjamieji ženklai yra lengvai supainiojami su kitomis problemomis. Kai vėžys pastebimas anksti, prieš jam išplintant po visą kūną, maždaug pusė pacientų išgyvena bent metus. Tačiau jei vėžys jau išplito už organo ribų, o taip nutinka daugumai pacientų, išgyvena tik vienas iš dešimties.

Nors kasos vėžys dažniausiai užklumpa vyresnius nei 75 metų žmones, jaunos grupės taip pat gali susirgti šia liga. Nuo dešimtojo dešimtmečio kasos vėžio atvejų skaičius moterims iki 25 metų išaugo iki 200 proc.

Galimi kasos vėžio simptomai yra gelta, kai akių baltymai ir oda pagelsta, taip pat niežulys ir tamsesnis šlapimas. Kiti galimi požymiai yra apetito praradimas, nenumatytas svorio kritimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo pūtimas. Nors mažai tikėtina, kad šie simptomai yra vėžys, svarbu, kad juos anksti patikrintų šeimos gydytojas, ypač jei jie trunka ilgiau nei keturias savaites.