Sergamumo tendencijos kelia nerimą

Per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje susirgimų vėjaraupiais padaugėjo trečdaliu, o skarlatina – net tris kartus. Tiesa, pastaruoju metu mažėja tymų atvejų. Nepaisant to, nei medikai, nei užkrečiamųjų ligų specialistai pavojaus varpais kol kas neskambina.

Susirgimų skaičiai baugina

Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai 31,6 proc. daugiau, palyginti su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimai vėjaraupiais.

O per septynis šių metų mėnesius vėjaraupiais persirgo jau 15 217 žmonių, tiek, kiek Lietuvoje kasmet vidutiniškai registruojama šia liga sergančiųjų.

Vėjaraupių pikas šiemet buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 3 040 žmonių, gegužę išsilaikė panašus skaičius (2 948), o jau liepą fiksuota tik 630 vėjaraupių atvejų.

"Vėjaraupių ligos atvejai registruojami visus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Vėjaraupiai yra viena labiausiai užkrečiamų infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas, tai reiškia, kad, susidūrus su virusu, neturintiesiems imuniteto tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais, siekia iki 90 procentų", – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.

Skiepai – už savo lėšas

Vaikų kolektyvuose dažnas šios ligos plitimas protrūkiais. Anot specialistų, virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, jis neilgai išsilaiko aplinkoje – yra jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant.

Nepaisant to, šių metų gegužę, gerokai įšilus orams, susirgimų vėjaraupiais skaičius buvo labai didelis.

Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų. Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms, taip pat tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).

"Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jai aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams", – tvirtino E.Savickienė, pridūrusi, kad šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis.

Išaugo tris kartus

Dar viena ūmia infekcine liga – skarlatina per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje sirgo 2 219 žmonių. Tai, ULAC duomenimis, beveik tris kartus daugiau nei 2018 m. per tą patį laikotarpį.

Skarlatinos susirgimų pikas Lietuvoje buvo pasiektas balandį, kai šia liga užsikrėtė 569 asmenys, kiek atslūgo gegužę (468 atvejai), o jau liepą fiksuoti tik 67 skarlatinos atvejai.

Iki XX a. susirgimai skarlatina, jos epidemijos, protrūkiai buvo plačiai paplitę pasaulyje. Mirštamumas nuo šios ligos buvo didesnis nei 30 proc.

Tačiau dėl higienos sąlygų pagerėjimo ir antibiotikų vartojimo mirčių nuo skarlatinos XX a. viduryje žymiai sumažėjo.

"Nors skarlatina šiuo metu dažniausiai nėra gyvybei pavojinga liga, jos protrūkiai gali plisti sukeldami visuomenės nerimą. Pastaruoju metu Lietuvoje vėl stebimas sergamumo skarlatina pakilimas", – teigė ULAC visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.

Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) pastebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015–2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, o ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys, anot specialistų, nėra išaiškintos.

Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos infekuotas asmuo skleidžia kosėdamas arba čiaudėdamas. Skirtingai nuo vėjaraupių, skiepų nuo šios ligos nėra.

Pagrindinės skarlatinos prevencijos priemonės yra nespecifinės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.

Džiugina bent tai, kad nuo gegužės Lietuvoje gerokai sumažėjo susirgimų tymais. Per septynis šių metų mėnesius tymais užsikrėtė 770 žmonių.

Sausį – 12, vasarį – 72, kovą – 248, balandį – 218, gegužę – 118, birželį – 60, o jau liepą fiksuoti tik 32 tymų atvejai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

***

*** portretas
O jus pažiūrėkite kas dedasi darželiuose: slaugos filialai kažkokie. Teko savo vaiką nebeleisti į darželį, nes grupėse visi pastoviai sloguoja ir kosėja. Sveikų vaikų ten nerasta. Tad sergamumas bus dabar visada tokiame lygyje.

Auklėtoja

Auklėtoja portretas
Karantinas buvo 21 d. vaikui,kuris serga vėjaraupiais.Panašus ir susirgus skarlatina.Dabar tėvai ,,gydo,,savo vaikus.Grįžta po 3 d.,,pasveikęs,, ,išguldo likusius- valio! Karantino privalomo abiejų ligų atvejais neliko.Skarlatinos diagnozę pripažįsta tik kai oda ima luptis.O šiaip tai anginos,virusinė kvėpavimo takų liga. Vėjaraupiai- alergijos,antriniai bėrimai ir pan.Kol 25 vaikai,kartu su pedagogais neiškris- tol žaidžiama.NĖRA TVARKOS prevencijoje.Tarybiniais laikais skiepų nuo šių ligų nebuvo,bet buvo TVARKA.Auklėtojai skiepytis nuo visų šitų ligų už gaunamus 600 eurų- brangu.Galima būtų paskiepyti bent už pusę kainos žmones,kurie nuolat rizikos zonoje.Kam rūpim,mes juk robotai.

Itarus

Itarus portretas
Itariu, kas tas ligas uznesa. Kad tik vel maro neuznestu...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių