Sergamumo COVID-19 rodikliai: šalyje stebimas skirtingas pandemijos pagreitis

Pagal šį trečiadienį skelbiamus oficialius statistikos duomenis, per savaitę Lietuvoje patvirtintų naujų COVID-19 ligos atvejų padaugėjo 19,9 procento ir per pastarąsias keturiolika parų jų patvirtinta 471,3 100 tūkst. gyventojų.

Analizuojant visų savivaldybių (o jų Lietuvoje – 60) rodiklius, stebina labai skirtingas pandemijos pagreitis. Šiuo metu yra tik viena savivaldybė – Druskininkų – kurioje per septynias dienas pokyčių neįvyko, tuo tarpu Akmenės rajone savaitinis pandemijos pagreitis siekia net 342,9 proc., o santykinis sergamumo rodiklis – 194,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kelmės rajone – atitinkamai 299,9 proc. ir 32,2 nauji ligos atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites.

Vienas, žinoma, variantas, kai kelis ar keliolika kartų sparčiau virusas plinta mažesniu sergamumu pasižyminčiose savivaldybėse ir visai kitas, kai jo plėtra akivaizdi ten, kur ir iki šiol buvo prasta situacija. Bet, pavyzdžiui, Šalčininkų rajono savivaldybė, ilgą laiką vardinta tarp labiausiai „kovidinių“, po truputį gali sustiprinti viltį, kad netruks iš tų gretų pasitraukti: santykinis pandemijos pagreitis šioje savivaldybėje jau – su minuso ženklu (3,5 proc.). Nors per porą pastarųjų savaičių čia nustatytų naujų infekcijos atvejų skaičius labai nemažas – 909 (100 tūkst. gyventojų).

Vilniaus rajone, pagal sergamumą pirmaujančiame Lietuvoje (šio trečiadienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per keturiolika dienų čia patvirtinta 1042 nauji COVID-19 ligos atvejai), savaitinis pandemijos pagreitis dabar siekia 5,6 proc., Širvintų rajone – 28,4 proc. (1013 atvejai), Visagine – 5,1 proc. (883 atvejai), Marijampolėje – 18,1 proc. (908,7 atvejo).

Trijose Lietuvos savivaldybėse (Neringos, Molėtų ir Birštono) per savaitę naujų COVID-19 atvejų padaugėjo 100 procentų. Bet yra ir tokių, kuriose tų atvejų sumažėjo: Ignalinos rajone – 10,4 proc., Pasvalyje – 26,1 proc., Pagėgių rajone – net 66,6 proc. Kita vertus, likusiose savivaldybėse pandemijos savaitinis pagreitis, deja, pliusinis – siekia nuo kelių iki 200 procentų.

Ar sergamumo augimas, viruso plėtra priklauso tik nuo savivaldybių teritorijų patrauklumo, skatinančio „iš kitur“ atvykusius juose lankytis, kai ribojimų keliauti nebeliko, ar ligos užkratui pakanka vietinių gyventojų, o galbūt įtakos turi vangus jų skiepijimasis nuo COVID-19 ir nenaudojimas asmens apsaugos priemonių, reikėtų klausti situaciją kasdien analizuojančių mokslininkų. Tačiau iš trečiadienį paskelbtų statistinių duomenų matyti, kad net aktyviausiai besiskiepijančiame Kaune savaitinis pandemijos pagreitis dabar siekia 57,4 proc. (sergamumas per dvi savaites 100 tūkst. gyventojų – 486 nauji infekcijos atvejai).

Tuo pat metu Vilniuje, kur santykinis sergamumo rodiklis, pagal statistiką, – 905,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pandemija linkusi trauktis, nes skelbiamas savaitinis pagreitis – 2,2 proc. mažesnis nei buvo. Kituose didžiuosiuose šalies miestuose per savaitę jis paaugo nuo 21,5 proc. (Šiauliuose) iki 36,8 proc. (Klaipėdoje). Bet minimuose miestuose naujų ligos atvejų, nustatytų per keturiolika dienų 100 tūkst. gyventojų, skaičiai nesiekia 200, tačiau Panevėžyje santykinis sergamumas dabar – 455,2 atvejo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių