Septynios taisyklės, kaip sumažinti vėžio riziką

  • Teksto dydis:

Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė – onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Lietuvoje kasmet įvairių formų vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, apie 8 tūkst. iš jų dėl piktybinių navikų miršta. Nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar neįmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti.

Moksliniai tyrimai rodo, kad onkologinės ligos siekia net dinozaurų laikus. Būdų sumažinti vėžio riziką jau yra, bet nerimas dėl šios šiuolaikinės civilizacijos ligos nemažėja.

Santaros klinikų vyresnysis abdominalinės chirurgijos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.

1. Kaitinamasis tabakas taip pat pavojingas

Gydytojas pabrėžia, kad bet koks tabako naudojimas didina įvairių vėžio formų – plaučių, burnos, gerklės, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir inkstų – pavojų. Todėl nepradėti ar nustoti rūkyti yra vienas svarbiausių vėžio prevencijos veiksmų.

"Nors pakankamai duomenų apie vėžio ryšį su kaitinamu tabaku dar nėra, tačiau jis labai didina kitų mirtinų plaučių ligų pavojų. Apskritai, net jei patys ir nerūkote, tačiau susiduriate su tabako dūmais aplinkoje, jums taip pat didėja plaučių vėžio rizika", – priduria T.Poškus.

2. Viduržemio jūros dieta patiks ir dietų nemėgstantiems

Profesorius išskiria pagrindines taisykles, kurių laikantis galima sumažinti vėžio pavojų:

• Stenkitės, kad pagrindinį maisto racioną sudarytų augalinės kilmės maisto produktai – švieži vaisiai ir daržovės, viso grūdo ir ankštinių produktų turintys patiekalai.

• Rinkitės liesesnį maistą ir venkite didelio kaloringumo produktų, įskaitant rafinuotą cukrų ir gyvulinius riebalus.

• Mažinkite alkoholio vartojimą – didesniais kiekiais ir reguliariai vartojamas alkoholis siejamas su atitinkamai didesne krūties, storosios žarnos, plaučių, inkstų ir kepenų vėžio rizika.

• Venkite perdirbtų mėsos gaminių – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didesnio šių produktų kiekio vartojimas susijęs su didesne vėžio rizika.

"Viduržemio jūros dietos principais besimaitinančios moterys rečiau suserga krūties vėžiu. Šios dietos pagrindą sudaro aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, augaliniai maisto produktai, vaisiai ir daržovės, grūdai, ankštiniai produktai. Šioje dietoje gyvulinės kilmės riebalus, pavyzdžiui, sviestą, pakeičia augalinės kilmės riebalai – alyvuogių aliejus, o raudoną mėsą – žuvies produktai", – pasakoja gydytojas.

3. Sportui reikia tik 2 proc. paros laiko

T.Poškus sako, kad išlaikant sveiką kūno svorį mažinamas daugelio vėžio rūšių pavojus – krūties, prostatos, plaučių, storosios žarnos ir inkstų. Fizinis aktyvumas siejamas su mažesne krūties ir storosios žarnos vėžio rizika.

"Suaugusiesiems per savaitę reikėtų skirti apie 2 val. 30 min. vidutinio aktyvumo arba 1 val. 15 min. intensyviam aerobiniam fiziniam krūviui – tam tinka greitas ėjimas, bėgimas, plaukiojimas. Bent po 30 min. per dieną reikėtų mankštintis", – pataria profesorius.

4. Soliariumas nėra geresnė deginimosi alternatyva

Nors saulė Lietuvoje ne tokia kaitri, negalima pamiršti galimos jos žalos – dažniausiai tai odos vėžys. Tačiau T.Poškus primena, kad soliariumai – ne išeitis.

"Soliariumas kenkia ne mažiau, jei ir ne daugiau nei natūralūs saulės spinduliai. Nors tai aktualiau vasarą ar per atostogas, tačiau būkite pavėsyje vidurdienį, kai saulės spinduliai stipriausi", – pataria gydytojas.

5. Skiepai apsaugos ne tik nuo infekcijų

T.Poškus primena, kad vakcinacija taip pat yra reikalinga priemonė apsisaugoti nuo kai kurių virusinių infekcijų ir jų sukeliamų onkologinių ligų.

"Hepatito B vakcina apsaugo nuo lėtinio hepatito B ir jo padarinių – kepenų cirozės ir kepenų vėžio. Didesnė rizika užsikrėsti hepatitu B kyla medicinos darbuotojams ir lytiškai aktyviems asmenims, ypač nesaugių lytinių santykių metu. Rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – ši vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio ir kitų lytinių organų, taip pat galvos ir kaklo plokščialąstelinio vėžio. Skiepyti ypač rekomenduojama 11–12 metų amžiaus mergaites, tačiau tai padaryti gali ir visi asmenys nuo 9-erių iki 45 metų amžiaus", – sako gydytojas.

6. Rizikingo elgesio padariniai po vieną nevaikšto

Profesorius priduria, kad net ir pasiskiepijus neatsakingas elgesys gali turėti liūdnų padarinių. Jis pataria vengti nesaugių lytinių santykių – kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnis pavojus susirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽPV ar žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).

"Šiais virusais infekuoti asmenys dažniau serga gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų, išangės, gerklės vėžiu. Būtinai kreipkitės pagalbos į gydytojus, jeigu esate priklausomi nuo kvaišalų – jums tikrai galima padėti. Ir jokiu būdu nesidalykite adatomis – taip perduodamas hepatitas B ir C ar ŽIV, kurie gali lemti įvairias vėžines ligas", – perspėja T.Poškus.

7. Tikrinkitės, kol simptomų dar nejaučiate

Gydytojas primena, kad būtina reguliariai tikrintis sveikatą – susirgus kai kuriomis vėžio formomis, simptomų galima ir nejausti, todėl būtina užkirsti tam kelią iš anksto.

"Žmonės, kurie vengia gydytojų, yra kraštutinis pavyzdys, tačiau net ir nevarstant poliklinikos durų kas mėnesį kai ką pasitikrinti galima patiems. Namie galite apžiūrėti savo odą, atlikti krūtų apčiuopą ar pastebėti ankstyvus kūno veiklos pasikeitimus, kai jie yra dar nedideli, o gydymas būtų nesudėtingas", – teigia profesorius.


Pas gydytoją apsilankyti būtina, jei pastebėjote:

• Kietus darinius krūtyje ar kitoje kūno vietoje.

• Odos pokyčius (spalvos patamsėjimas, paraudimas, niežulys, padidėjęs plaukuotumas, gelsva odos ir akių spalva, pasikeitusi apgamo ar karpos išvaizda).

• Baltus plotelius burnoje ar ant liežuvio, negyjančias žaizdeles ar opeles (burnoje, lytiniuose organuose, ant odos).

• Tuštinimosi ar šlapinimosi pasikeitimus (naujai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis, kraujas su išmatomis ar šlapimu, dažnesnis negu įprastai šlapinimasis, neįprastos išskyros).

• Virškinimo sutrikimus ar sunkumą ryjant, nepaaiškinamą svorio kritimą.

• Karščiavimą, nuovargį, nenuilstantį kosulį ar kitą skausmą.

"Be to, šiuo metu Lietuvoje veikia trys nacionalinės ankstyvosios diagnostikos programos: storosios žarnos vėžio, skirta 50–75 metų žmonėms; gimdos kaklelio vėžio, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų, ir krūties vėžio, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Visos šios patikros programos yra nemokamos, o jas pasitelkus nustatoma daugiau ankstesnių stadijų vėžio ir ikivėžinių susirgimų, kuriuos tinkamai gydant galima visiškai pagydyti ir vėžio netgi išvengti. Todėl labai skatinu naudotis proga ir dalyvauti šiose programose. Juk visi norime būti sveiki ir patys galime prie to prisidėti", – skatina gydytojas T.Poškus.


Šiame straipsnyje: vėžysonkologinės ligos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių