Kaip sumažinti riziką?

Sumažėjęs savarankiškumas, raumenų silpnumas, didesnės komplikacijų ir mirties rizikos – sveikatos iššūkiai, kuriuos sukelia SSS. Tačiau, užtikrinus ilgalaikį paciento fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą, peržiūrėjus vartojamus medikamentus, įmanoma gerokai sumažinti šio sindromo pasireiškimo lygį. Tai rodo Kauno klinikų filiale Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje (KRL) susibūrusios mokslininkų grupės tyrimai.

Ši ligoninė tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo struktūruotą SSS vertinimą ir teikia veiksmingą pagalbą nuo šio sindromo kenčiantiems pacientams.

Į šią ligoninę kardiologinei reabilitacijai šiuo metu siunčiami vyresnio amžiaus pacientai po sudėtingiausių gydomųjų perkateterinių intervencijų ar atvirų širdies operacijų, sergantys ne tik pagrindine širdies ir kraujagyslių sistemos liga, bet kenčiantys ir nuo gretutinių patologijų, amžiaus nulemtų būklių.

Tarp tokių pacientų minėtas sindromas – itin dažnas.

Padeda specialūs pratimai

Specialūs fiziniai pratimai sustiprina vyresnio amžiaus pacientų judamąjį – atramos aparatą, saugo nuo raumenų masės netekimo dėl amžiaus, lėtinių ligų ar vartojamų vaistų, mažina griuvimo riziką, didina pacientų savarankiškumą kasdienėje aplinkoje. Pacientams skiriama baltymais papildyta dieta.

Šios ligoninės Reabilitacijos skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė pastebi, kad šių pacientų aktyvumo skatinimas, raumenyno stiprinimas, fizinio pajėgumo didinimas lemia pridėtinę kardiologinės reabilitacijos naudą šalia jau taikomų modernių ir inovatyvių gydymo metodų.

„Kardiologinės reabilitacijos pagrindą sudaro paciento mokymas ir fizinis treniravimas. Remiantis įrodymais pagrįsta medicina, galime teigti, kad paciento dalyvavimas kardiologinėje reabilitacijoje, fizinis treniravimas, fizinio aktyvumo skatinimas gerina širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų prognozę, gyvenimo kokybę, išgyvenamumą“, – kalbėjo gydytoja kardiologė.

Parengė rekomendacijas

KRL fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Aurelija Beigienė pabrėžė, kad, sergant senatviniu silpnumo sindromu, daugiausia dėmesio reikėtų skirti fiziniams pratimams jėgai, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti.

„Ieškome tokių būdų, pratimų ar veiklų, kurias pacientai lengvai galėtų tęsti namuose, kad, grįžę į namus, išliktų fiziškai aktyvūs. Todėl klinikiniuose tyrimuose vykdoma ir telefoninės paramos programa, padedanti sekti paciento būklę, skatinti fizinį aktyvumą baigus antrą reabilitacijos etapą“, – pasakojo gydytoja.

KRL susibūrusi Reabilitacijos klinikos mokslininkų grupė klinikinius SSS gydymo ir prevencijos mokslinius tyrimus išplėtojo pirmieji Lietuvoje. Šios mokslininkų grupės vadovas LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius pasakojo, kad per pastaruosius penkerius metus gerokai pasistūmėta: mokslininkai yra parengę fizinio treniravimo rekomendacijų vyresnio amžiaus pacientams po širdies vožtuvo operacijos ar gydomosios perkateterinės intervencijos, ruošiamos specialios fizinio treniravimo programos.

Medikai skelbia ir gerų žinių apie šį sindromą: nors SSS yra progresuojanti, tačiau ir keičiama būklė. Laiku pritaikius reikiamas intervencijas, įmanoma sumažinti šio sindromo pasireiškimo lygį ir pagerinti vyresnio amžiaus pacientų gyvenimo kokybę.