- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį priėmė Pagalbinio apvaidinimo įstatymo pataisas, kuriomis atsisakė amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo.
Pataisos numato, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.
Taip pat nustatyta, kad pirmus dvejus metus embrionų saugojimas bus finansuojamas biudžeto lėšomis, toliau už saugojimą mokės šeima.
Tokios valdančiųjų atstovų inicijuotos pataisos priimtos 68 parlamentarams balsavus už, 28 – prieš ir 20 Seimo narių susilaikius. Numatyta, kad įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos.
Pataisas parengė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, liberalas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad pakeitimai realiai padės poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, nes dabar šeimas stabdo finansinė našta už amžiną embrionų šaldymą.
„Šiuo metu maždaug kas šešta pora patiria vaisingumo problemų ir, medikų teigimu, tas skaičius gali augti. Dabar galiojantis reguliavimas ne tik kad nėra grįstas mokslu, bet ir yra didžiulė finansinė našta šeimoms, po kelis šimtus ir netgi iki 500 eurų per metus kainuoja tas amžinas šaldymas“, – sakė I. Pakarklytė.
Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė kalbėjo prieš pataisas, argumentuodama, kad numatoma finansavimo tvarka skatins žmones naikinti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus praėjus dvejų metų laikotarpiui.
„Labai įdomi valdančiųjų parama šeimos politikai, kuri prasideda nuo embrionų naikinimo. Bijau, kad vienintelė valstybė Europoje tampame, kurioje embrionų naikinimas yra šeimos politikos dalis“, – sakė parlamentarė.
„Kitas dalykas, kuris padarytas neteisingas, dveji metai kompensuojami iš valstybės biudžeto, kad nutraukus finansavimas žmonių noras naikinti embrionus ir apsispręsti nepalankiai jų saugojimui dar bus didesnis. Finansavimo tvarka mes stumiame žmones, kad jų sprendimai embrionų apsaugai būtų nepalankūs“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Pataisų iniciatoriai teigia, jog amžinas embrionų saugojimas yra neracionalus ir stabdo vaikų susilaukti negalinčias poras pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis, kadangi embrionų saugojimo finansinė našta gula ant jų pečių.
Iniciatoriai taip pat pateikia duomenis, kad daugelyje pasaulio šalių embrionų saugojimas yra terminuotas ir paprastai trunka iki 10 metų.
Prieš pataisas pasisakantys politikai akcentuoja gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento. Opozicijos atstovė A. Širinskienė buvo pateikusi pasiūlymą, kad embrionai ir toliau būtų saugomi neterminuotai, tačiau tai finansuotų valstybė. Siūlymui nepritarta.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, taip pat numato onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, valdantieji taip pat numato platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičius padidinamas nuo dviejų iki trijų ir netaikomas amžiaus ribojimas, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.
Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Santaros klinikoms – rimtas iššūkis: sutriko pacientų maitinimas3
Nuo birželio maitinimą savarankiškai ėmusios organizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos susidūrė su sutrikimais, antradienį pranešė ligoninė. ...
-
Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyti pirmieji tūkstančiai berniukų1
Anksčiau Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcina skiepytos tik mergaitės nuo 11 metų. Nuo šio vasario nemokamai skiepijami ir to paties amžiaus berniukai. Jų per tris mėnesius buvo pas...
-
Nemažėja sunkiai sergančių vėjaraupiais vaikų
LSMU Kauno ligoninėje tebegydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų. Ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga mažylių negalima prausti. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 76 nauji atvejai, vienas žmogus mirė1
Per praėjusią parą nustatyti 76 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo antradienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Panevėžyje – inovatyvi sąnarių gydymo metodika1
Sąnarius tenka keisti ir jaunam, ir senam. Tačiau Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtas taikyti naujausias pasaulyje gydymo metodas sąnarių skausmui malšinti. Tai – embolizacija. Panašiai, kaip embolizuojama galvos smegenų ...
-
Skelbiamas Kauno klinikų generalinio direktoriaus konkursas8
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbė konkursą Kauno klinikų generalinio direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 11 naujų atvejų, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyta 11 COVID-19 atvejų, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Neatlygintinai donorystei propaguoti – vis daugiau lėšų3
Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: keturi nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti keturi COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo sekmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
COVID-19 statistika: 49 nauji atvejai, mirčių nefiksuota2
Per praėjusią parą nustatyti 49 COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirusiųjų fiksuota nebuvo, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...