Pereiti į pagrindinį turinį

Saugus poilsis prie jūros: ką išduoda vandens paviršius?

2022-07-31 04:00 diena.lt inf.

„Baltijos jūroje neretai skęsta po kelis šeimos narius, nes vienam asmeniui patekus į srovę paskui jį į pavojų puola kiti“, – teigia Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis. Taip nutinka, kai skęstantįjį gelbėti nusprendęs artimasis negeba įvertinti aplinkybių ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Atsakomybė: tėvai privalo leisti vaikus mokytis plauti ir susipažinti su saugiu elgesio vandenyje ir prie jo.
Atsakomybė: tėvai privalo leisti vaikus mokytis plauti ir susipažinti su saugiu elgesio vandenyje ir prie jo. / Freepik.com nuotr.

Stebėkite vandens paviršių

„Sroves išduoda vandens paviršius – kartais matyti aiškiai raibuliuojanti ir viena kryptimi judanti vandens masė, o kartais tai gali būti putų ar tarsi  kažkokių šiukšlių sankaupos. Šeimos nariams, atostogaujantiems prie jūros, svarbu prisiminti taisyklę: bangos lūžta ten, kur seklu, o srovės išgraužia gilesnius kanalus ir tose vietose vandens gylis gali siekti net kelis metrus. Todėl visada atkreipkite dėmesį į lūžtančias ir sunykstančias bangas – jos padės pamatyti pavojingas vietas“, – sako banglenčių čempionas.

G.Neniškio teigimu, pastebėti jūros siunčiamus signalus yra visai nesudėtinga: „Kol pasitiesite rankšluostį ir pasitepsite kremu nuo saulės, praeis bent penkios minutės. Visą šį laiką žiūrint į vandens paviršių galima nesunkiai suprasti, kur maudytis bus saugu, o kur tyko pavojai. Pažinti sroves yra labai svarbu, nes laiką leidžiant prie jūros ar vandenyno būtent jos kelia didžiausią pavojų.“

Pražūtingos srovės

Gelbėtojas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad srovės yra pavojingos –  nesvarbu, koks jų dydis.

„Vienas dažniausių pavojų – nedidelė skersinė srovė. Iš pažiūros ji atrodo nepavojinga, o vietoje trypčiojantis žmogus gali net nepajausti, kaip per porą minučių nuėjo keliolika metrų į šalį. Tačiau skersinės srovės dažnai susijungia su į jūrą grįžtančia srove ir traukia gilyn. Jos nepažinęs ir padėti skęstančiajam susiruošęs artimasis pats gali patekti į labai pavojingą situaciją“, – aiškina G.Neniškis.

Anot jo, tokių srovių ypač saugotis turėtų mažesni plaukikai, todėl būtina su pagrindiniais saugumo principais supažindinti tėvus.

„Besimaudantys vaikai visuomet turėtų būti ištiestos rankos atstumu tam, kad kilus pavojui juos pasiekti būtų paprasta. Taip pat labai svarbu atsiminti, kad kylantis potvynis ir augančios vandenyno bangos gali visai netikėtai įtraukti neatidžius poilsiautojus. Tad, jeigu vaikštote pajūriu, nepalikite vaikų už nugaros“, – pataria specialistas.

Baimę perduoda tėvai

Pastebima tendencija, kada baimė vandeniui šeimoje perduodama iš kartos į kartą.

Ne draudimai, o švietimas įgalins jaunąją kartą pakeisti bauginančią Lietuvos skendimų statistiką ir leis visiems būti saugesniems vandenyje.

„Dažnai pasitaiko situacijų, kai mamos arba tėčiai, kurie nemoka plaukti ar yra kada nors susidūrę su pavojumi gyvybei vandenyje, draudžia savo vaikams pažinti vandenį. Taip įsisukama į užburtą draudimų ir nelaimių ratą, iš kurio ištrūkti labai sunku“, – sako G.Neniškis.

Pašnekovo teigimu, baimę kelia nežinomybė. Ją įveikti galima per edukaciją, todėl reikėtų leisti vaikams mokytis plauti ir susipažinti su saugiu elgesio vandenyje ir prie jo.

„Svarbu suprasti, kad bijodami vandens keliamų pavojų mes netapsime saugesni. Ne draudimai, o švietimas įgalins jaunąją kartą pakeisti bauginančią Lietuvos skendimų statistiką ir leis visiems būti saugesniems vandenyje. Jeigu pavojaus išvengti nepavyko, atminkite – svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir prisiminti paprastus patarimus, kurie lemiamu momentu gali išgelbėti gyvybę“, – sako G.Neniškis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų