SAM pristatė apklausą dėl COVID-19 skiepų: vertino ir sąmokslo teorijų „svorį“ (vaizdo įrašas)

Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pristatė visuomenės apklausos apie vakcinavimą nuo COVID-19 rezultatus.

Dauguma pedagogų paskiepyti, įsibėgėja vyriausių gyventojų skiepijimas

Šiuo metu dauguma pedagogų, kuriuos buvo numatyta šiame etape paskiepyti nuo COVID-19, yra gavę vakcinos dozę, įsibėgėja vyriausių amžiaus grupių žmonių vakcinacija, sako sveikatos apsaugos viceministrė.

„Iš esmės šią savaitę bebaigiame su pirmąja vakcinos doze pedagogams ir jau pakankamai aktyviai pradedame vakcinuoti 80 plius vadinamąją asmenų grupę, vyresnių žmonių amžiaus grupę. Vakcinacija šių žmonių turėtų įsibėgėti kitą savaitę ir jau matome požymių, kad galėsime keliauti į vyresnius nei 75-eri metai žmones ir jų vakcinavimą“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Pasak jos, turimais duomenimis, iš maždaug 30 tūkst. pedagogų ir mokymo įstaigų darbuotojų, kurie turėjo būti paskiepyti šiame etape, pasiskiepiję yra beveik 28 tūkstančiai.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, pedagogų grupė, kuri šiuo metu turėtų būti vakcinuojama, tai kalbama apie ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir specialųjį ugdymą, tiek pedagogai, tiek kiti žmonės, kurie kontaktuoja su vaikais ugdymo procese, sudaro apie 30 tūkst. žmonių. Vakar dienos duomenimis, buvo pasiskiepiję iš šios grupės beveik 28 tūkst. pedagogų. Tai reiškia, kad tikrai pedagogai sutinka skiepytis, mato tame prasmę, mato tame naudą ir supranta, kad vakcinos yra gerai“, – sakė ji.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze šiuo metu paskiepyta 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281.

Yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina ES galimai bus patvirtinta kovą

Ž. Simonaitytė teigia, kad, ministerijos turimomis žiniomis, šiuo metu dvi COVID-19 vakcinos, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi išankstinę sutartį, yra paskutinėje testavimo fazėje. Viceministrės teigimu, yra neoficialių žinių, kad „Johnson & Johnson“ vakcina Europos Sąjungoje (ES) gali būti patvirtinta dar kovo mėnesį, visgi, pasak jos, „Novavax“ greičiausiai bus patvirtinta tik antrą šių metų ketvirtį.

Viceministrė primena, kad Lietuva šiuo metu yra sudariusi išankstines sutartis su 8 vakcinų gamintojais, iš kurių trys, t. y. „BioNTech & Pfizer“, „Moderna“, AstraZeneca“, jau yra naudojamos šalies gyventojų skiepijimui.

„Šiuo metu trečioje, paskutinėje testavimo fazėje, po kurios jau gali būti tvirtinamas bet koks vaistas ar vakcina, iš likusių 5, kurios dar nėra patvirtintos, didžiausią pažangą yra padariusios dvi: „Johnson & Johnson“ ir „Novavax“, – Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos konferencijoje teigė Ž. Simonaitytė.

Visgi ministrė akcentuoja, kad kol kas tiksliai prognozuoti šių vakcinų patvirtinimo datos negalima.

„Mes esame girdėję kalbų, kad galimai „Johnson & Johnson“ vakcina galėtų būtų patvirtinta, jeigu viskas sėkmingai vyks, jau kovo mėnesį. Tačiau kol kas tai labiau atgarsis, nepatvirtinta. Kalbant apie „Novavax“ vakciną, kalbama apie šių metų antrą ketvirtį“, – informavo ji.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo SAM užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.

Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.

Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.

Apklausa taip pat parodė, kad norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu.

Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.

„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Nerimą kelia trumpas sukūrimo laikas

Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso.

„Mes labai džiaugiamės, nes radome toje apklausoje ir jos rezultatuose labai daug atsakymų, kaip žmonėms padėti susigaudyti toje informacijoje, kokie gi klausimai kelia daugiausiai neramumo, kur mes turime pasitempti, siekdami vienokio ar kitokio išaiškinimo, tam, kad atsakytume į didžiosios dalies visuomenės klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.

Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.

„Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau. Lietuvių nuostata eiti į priekį yra gana aiškiai išreikšta“, – spaudos konferencijoje sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau.

Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.

„Nemaža dalis žmonių jaučiasi pakankamai gerai apsišvietę ir turintys daug informacijos šiuo klausimu“, – sakė apklausą atlikusios bendrovės vadovas.

Pasak jo, tyrimas atskleidė, jog linkę skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, tuo tarpu kuo polinkis skiepytis mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas yra socialiniais tinklais.

Aiškinosi požiūrį į populiarius mitus

Apklausoje taip pat teirautasi apie žmonių požiūrį į įvairius teiginius ir teorijas, susijusias su koronavirusu ir vakcina.

Tarp teiginių, kuriems respondentai buvo labiausiai linkę pritarti, buvo tai, jog vakcina yra vienintelis būdas sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau taip pat nuogąstauta, jog praėjo pernelyg mažai laiko nuo jos sukūrimo.

„Apsisprendusieji labiausiai ir nuogąstauja, kad vakcina sukurta per trumpą laiką, tai kelia jiems tam tikrų nuogąstavimų, galbūt nerimo, bet tai nekeičia jų tvirto apsisprendimo skiepytis“, – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Kiti populiarūs teiginiai – kad už vakcinos reklamos stovi farmacijos kompanijų verslo interesai, kad yra mirusių nuo vakcinos poveikio, jog geriau būtų leisti masės imunitetui susiformuoti natūraliai, nuogąstaujama dėl trumpo vakcinos veikimo laikotarpiu.

„Tie teiginiai, kuriuos galima priskirti grynosioms sąmokslų teorijoms nėra labai populiarūs Lietuvoje. Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 yra išgalvota liga“, – kalbėjo I. Zokas.

Tarp neapsisprendusių pastebimi labai stiprūs požiūrio prieštaravimai: nors jie pritaria, kad skiepai – vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą, tačiau tarp jų populiarios ir sąmokslo teorijos.

Nelinkę skiepytis teigia, kad būtų linkę persirgti ir įgyti natūralų imunitetą, nepasitiki Lietuvos valdžia.

Tarp nusistačiusių nesiskiepyti, pasak I. Zoko, dominuoja požiūris, jog COVID-19 yra išgalvota liga, o skiepijama dėl priežasčių, siejamų su viena ar kita sąmokslo teorija.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.

Apklausoje taikytas kombinuotas tyrimo metodas, pusę respondentų apklausiant telefonu ir pusę – internetu.

Vaizdo įrašas:

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kipsas

Kipsas portretas
Toj vakcinoj viduj mikro chipai ,GPS siustuvai,galima bus visus valdyt nuotuoliniu budu.....

babule

babule portretas
savo skiepa dovanoju musu patriarchui, tegul jis skiepinasi, kaip mes be jo gyvensime, o as jau kaip nors, kadangi dykai nieko nesu gavusi is sios valdzios tai nei skiepo eksperimentinio nenoriu

Titas

Titas portretas
Pritariu. Skiepysis tikrai daugiau- galvoju, kokie 80 proc. tikrai.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių