- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami beždžionių raupų atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta.
Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra endeminė. Mirties atvejų nuo šios ligos nėra užfiksuota, keletas asmenų dėl ligos eigos gydomi ligoninėse, daugumai kitų ligonių simptomai yra nesunkūs. Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais. Per tris dienas nuo simptomų pradžios išsivysto bėrimas.
Pasireiškus beždžionių raupams būdingiems simptomams, asmenys turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis iki diagnozės patvirtinimo. Sąlytį turėjusių asmenų sveikata būtų stebima 21 dieną po paskutinės sąlyčio dienos.
Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.
Asmenims, sergantiems beždžionių raupais taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Sunkiais atvejais galimas tam tikrų antivirusinių vaistų naudojimas. Raupų vakcina, suteikianti kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų, gali būti naudojama poekspozicinei profilaktikai didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims, ypač galintiems sirgti sunkiai.
Informacijos apie šiuo metu prieinamų raupų vakcinų naudojimą šioms didelės rizikos grupėms trūksta, todėl dar vyksta diskusijos dėl to, kokias rizikos grupes skiepyti būtų tikslingiausia.
Atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją, rizika, kad ši infekcija išplis visuomenėje yra maža. Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šalis, kuriose nustatytas šio viruso endeminis plitimas
Pažymėtina, kad beždžionių raupus sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi asmenys, turėję ilgalaikį artimą kontaktą ar tiesioginį kontaktą su ligoniu ar sergančiu gyvūnu. Užsikrėsti galima ir tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pvz., patalynę, rūbus.
Pagal šiuo metu vykstančio protrūkio duomenis (daliai susirgusiųjų nustatomi pažeidimai lytinių organų arba tarpvietės srityje), tikėtina, jog liga perduodama ir glaudaus fizinio kontakto būdu lytinių santykių metu.
Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Kartu su Europos Komisija sutarta dėl koordinuoto reagavimo Europos Sąjungos lygmeniu ir diskutuojama dėl poreikio ir galimybių įsigyti antivirusinius vaistus ir vakcinas.
Nustačius beždžionių raupų atvejį Lietuvoje, visuomenė apie tai būtų informuota.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos visuomenė sensta: kokia ateitis laukia ilgalaikės priežiūros paslaugų?1
Maždaug 200 tūkst. Lietuvos gyventojų reikia ilgalaikės priežiūros paslaugų. Tikėtina, kad ateityje šis skaičius tik augs dėl senstančios visuomenės – prognozuojama, kad 65 metų ir vyresnių asmenų dalis 2050 metais sudarys iki 32 pr...
-
Pilvo sienos išvarža – tai, ko nereikėtų ignoruoti
Jaučiate diskomfortą pilvo srityje ir svarstote, ar tai galėtų būti pilvo sienos išvarža? Tokia būklė ganėtinai dažna ir yra būdinga tiek vyrams, tiek moterims. Kai kuriems pilvo sienos išvarža nesukelia didelio diskomforto, todėl ir...
-
Sveikatos reikalų komitetas atmetė gydytojų pasiūlymus: balsavimas dėl pertvarkos – jau rytoj
Susivienijusioms šeimos gydytojų organizacijoms nepavyksta sustabdyti įsibėgėjusio sveikatos įstaigų reformos buldozerio – šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė šeimos gydytojų pasiūlymus įstatymų projektams,...
-
Kontrolierė: psichikos sveikatos centras diskriminuoja pacientus su judėjimo negalia
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro administracija diskriminuoja pacientus su judėjimo negalia, trečiadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. ...
-
Kaip užmigti per karščius: pataria specialistė
Ką daryti, jei prabundama naktį, nes karšta, tvanku ir per šviesu? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Santaros klinikų neurologe Dalia Matačiūniene. ...
-
Po nudegimo saulėje – baltos dėmės ant odos: farmacininkė primena apie grėsmingą ligą
Skaudūs nudegimai, greičiau senstanti oda ar netgi odos vėžys – tai dažniausiai įvardijami neatsargaus būvimo saulėje padariniai. Tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad godus deginimasis saulėje be apsaugos priemonių kai kuriems ga...
-
Gyventojų nenoras tikrintis sveikatą trukdo laiku „pagauti“ mirtinas širdies ir kraujagyslių ligas8
Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. ...
-
COVID-19 statistika: 460 naujų atvejų, viena mirtis
Per praėjusią parą nustatyta 460 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Seime organizuojami praktiniai pirmosios medicinos pagalbos mokymai
Trečiadienį Seime organizuojami praktiniai pirmosios medicinos pagalbos mokymai Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams. ...
-
Siautulingo Joninių savaitgalio padariniai: kai kuriems tautiečiams atrodė, kad jie – arti mirties1
Po pandeminių metų Joninės vėl švęstos su griausmu ir, deja, daug alkoholio. Medikai sako, kad pirmųjų linksmybių pacientų sulaukė iš karto po Joninių vidurnakčio. Visus juos teko vaduoti iš sunkaus apsinuodijimo alkoholiu. ...