- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien, vasario 4-ąją, minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kasmet suburianti viso pasaulio žmones vienam tikslui – drąsiai klausiant, diskutuojant ir ieškant atsakymų mažinti mirštamumą nuo onkologinių ligų bei didinti visuomenės sąmoningumą sveikatos atžvilgiu.
Pamatinis šių diskusijų klausimas – ką galime padaryti, siekdami užkirsti kelią vėžiui? Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas siūlo toli nesidairyti – efektyvios prevencijos priemonės yra pasiekiamos ranka.
Apie prevenciją žinome, bet pamirštame
Šiuo metu Lietuvoje vykdomos keturios vėžio prevencijos programos: atrankinė moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio patologijos, moterų mamografinė patikra, priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei storosios žarnos vėžio ankstyvoji diagnostika. Šios programos, išskyrus gimdos kaklelio patikrą, yra skirtos žmonėms nuo 50 m. Š. Narbuto teigimu, nors tokia valstybės teikiama galimybė nemokamai išsitirti yra sveikintina, ji apima tik 4 vėžio lokacijas iš 200 skirtingų onkologinių ligų.
„Didžioji dalis vėžinių susirgimų gali ištikti bet kokio amžiaus žmogų, niekas nėra apsaugotas. Dėl šios priežasties svarbu suprasti, ką galime padaryti, kad jų išvengtume. Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame“, – kalba POLA vadovas.
Egzistuojančios ir gerai žinomos prevencijos priemonės yra tokios paprastos, kad neretai jas netgi pamirštame.
Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pripažintos prevencijos priemonės, kurias savo kasdienybėje gali taikyti kiekvienas. Nustatyta, kad kasdien pėstute eidamas bent 30 min. žmogus užsitikrina reikalingą fizinio aktyvumo laipsnį, organizmo medžiagų apykaita veikia greičiau. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, tačiau svarbu, kad fizinė veikla taptų įpročiu. Taip pat verta nepamiršti ir PSO rekomendacijų mitybai, kuriose – raudonos mėsos suvartojimas per savaitę ribojamas iki 200 g. Nors lietuviams, tituluojamiems mėsėdžių tauta, tai gali skambėti sudėtingai, svarbu atskirti mėsos rūšis: vištieną, kalakutieną, o taip pat ir žuvį galima valgyti žymiai dažniau.
„Tokie paprasti dalykai yra tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti. Būtų naivu manyti, kad prie onkologinių susirgimų neprisideda mus kancerogeniškai veikianti aplinka, tačiau net ir minimaliai keisdami savo įpročius, galime maksimaliai sau padėti siekiant išvengti sunkios ligos“, – įsitikinęs Š. Narbutas.
Simptomų laukti nevalia
POLA duomenimis, iš pusantro milijono žmonių, esančių tikslinėse grupėse, sveikatą kasmet pasitikrina vos trečdalis. Šiuo metu apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų serga onkologinėmis ligomis, nors ankstyva diagnostika galėtų užkirsti ligai kelią. Š. Narbutas pastebi, kad sparčiai tobulėjant medicinai, 90 proc. vėžio atvejų ankstyvoje stadijoje diagnozuota liga leidžia taikyti efektyvias gydymo priemones ir tikėtis pasveikimo.
„Profilaktinė patikra reikalinga kasmet ar bent jau kartą per du metus. Jos metu galima nustatyti tokių susirgimų, kaip prostatos ar gimdos kaklelio vėžys, užuomazgas. Tokiu atveju žmogus gauna signalą, kad turi keisti gyvenimo būdą ir profilaktiškai lankytis pas gydytojus. Taip galima užbėgti vėžiui už akių“, – profilaktinės diagnozės naudą vardija Š. Narbutas.
Visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, kad į medicinos įstaigas reikia kreiptis tik jaučiant negalavimus, kurie apsunkina gyvenimo kokybę. POLA prezidentas pabrėžia, kad onkologinių ligų atvejais simptomai dažniausiai jaučiami tik vėlyvesnėse stadijose.
„Kai navikas sutrikdo kitų organų veiklą prasideda įvairūs pastebimi negalavimai. Kol tai yra mažas darinys, simptomai pajuntami retai, nors gydymas jau turėtų būti taikomas. Nereikia laukti, kol pajausite, kad su jumis kažkas blogai“, – aiškina Š. Narbutas.
Apie pavojingą ligą gali signalizuoti naktinis prakaitavimas, silpnumas, galvos, nugaros skausmas, bendras imuniteto nusilpimas. Š. Narbuto teigimu, bet koks simptomas, keliantis abejonių, negali būti ignoruojamas tikintis, kad jis savaime praeis.
Visiems prieinamos diagnostinės galimybės
Nors Lietuvoje populiariausiomis diagnostikos priemonėmis išlieka echoskopija ar rentgenografija, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, tinkamas įvairioms organų sistemoms bei suteikiantis efektyvius rezultatus, jau skinasi kelią į lyderių pozicijas.
„MRT yra pažangesnis už kompiuterinę tomografiją ar rentgeno tyrimą, nes neturi kenksmingo radiacijos poveikio žmogaus organizmui. Taip pat šis tyrimas žymiai tikslesnis, o jį, kaip ir kitus, kompensuoja valstybė“, – pasakoja Š. Narbutas.
Anot „Affidea Lietuva“ gydytojos dr. Rūtos Grigienės, efektyviems rezultatams būtini MRT aparatai, kurių galia siekia bent 1 teslą (T). Silpnesne įranga išgaunami vaizdai yra ne tokie tikslūs ir apsunkina diagnozės nustatymą.
„Dirbant su onkologiniais pacientais, kuriems būtini itin tikslūs krūtinės ląstos, pilvo ar dubens srities tyrimai, stengiamasi pasitelkti kuo aukštesnės galios MRT įrangą. Idealiu atveju ji siekia bent 1,5 T“, – sako dr. R. Grigienė.
Specialistai pabrėžia, kad, atliekant tyrimus mažesnės nei 1 T galios aparatais, kyla pavojus nepastebėti tam tikrų detalių. Geriausiu atveju, tai reikštų, kad tyrimą tektų atlikti pakartotinai, taip gaištant brangų laiką. Blogiausiu atveju, liga būtų išvis pražiūrėta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba7
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...