S. Čaplinskas – apie skiepus nuo COVID-19 paaugliams, antikūnų kiekį ir revakcinaciją

„Ilgalaikio tyrimo metu buvo nustatyta, kad „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19 nuo 7 dienų iki 4 mėnesių po antrosios vakcinos dozės suleidimo buvo 100 proc. veiksminga užkertant kelią 12 – 15 m. amžiaus vaikų infekcijoms. Ilgalaikio trečios fazės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 2 228 dalyviai, duomenų analizė parodė, kad mažiausiai šešių mėnesių stebėjimo laikotarpiu po antrosios vakcinos dozės rimtų saugumo problemų nekilo“, – feisbuke rašė profesorius. 

Jis taip pat pasidalijo tyrimo, kuris skelbia, kad iki trečdalio COVID-19 liga sergančių asmenų pasireiškė bent vienas iš 41 neurologinių simptomų, išvadomis. Šiuos duomenis atskleidė 55 šalių sisteminė duomenų apžvalga ir metaanalizė.

„Neurologinių simptomų paplitimas atskirose amžiaus grupėse skyrėsi. Ūmus sumišimas arba kliedesys, nuovargis ir mialgija dažniausiai vyravo 60 m. ir vyresnio amžiaus grupėje. Jaunesniems nei 18 m. pacientams dažniausi neurologiniai simptomai buvo uoslės ir (arba) skonio sutrikimas ir galvos skausmas, kai kuriems – traukuliai. Nerimą kelia tai, kad COVID-19 sergančių pacientų, kuriems pasireiškė vienas ar daugiau neurologinių simptomų, mirtingumas buvo 27 proc. (ypač didelis tarp 60 m. ir vyresnių pacientų). Nerimą kelia ir kita išvada: 1,2 proc. COVID-19 sergančių žmonių ištinka insultas (palyginimui, insultas ištinka tik 0,2 proc. gripu sergančių žmonių)“, – rašė S. Čaplinskas.

Anot profesoriaus, atsiranda vis daugiau tyrimų, kuriuose tokios ligos kaip diabetas ir širdies ligos, psichikos sveikatos sutrikimai buvo susieti su didesne COVID-19 infekcijos ir rimtų pasekmių rizika.

S. Čaplinskas teigė, kad vienas dažniausių jam užduodamų klausimų – koks antikūnų tyrimo rodiklis parodo, kad revakcinuotis dar nereikia, arba jau reikia?

„Tikslaus klinikiniuose tyrimuose patvirtinto atsakymo, koks specifinių antikūnų kraujo serume tyrimo rodiklis (jų kiekis BAU/ml) apsaugos nuo pakartotino užsikrėtimo ar kliniškai išreikštos ligos, nėra. Tyrimų duomenys rodo, kad jei antikūnų daugiau nei 500 BAU/ml, tai 4–6 mėn. periodu sukuriama 80 proc. apsauga nuo alfa atmainos sukeliamos simptominės ligos. Delta atmaina yra bent 60 proc. labiau užkrečiama už alfa atmainą. Koronaviruso delta atmaina yra vienas greičiausiai plintančių virusų – jo plitimo greitis prilygsta ar net viršija vėjaraupių viruso plitimo greitį (ar daug iš mūsų nesirgome vėjaraupiais?). Todėl daugumos ekspertų nuomone, apsauginė antikūnų riba koronavirusui (įvertinus delta atmainos savybes) galėtų būti ne mažiau nei 1000 BAU/ml. Jeigu antikūnų tyrimas parodo mažesnę vertę, revakcinacija jau yra prasminga ir tikslinga. Būtina pažymėti, kad yra įvairių serologinių tyrimų ir laboratorijoje reikia tirti S baltymo IgG RBD antikūnus, nes dalis laboratorijų tiria antikūnus prieš visą S baltymą. Kad nebūtų painiavos, rekomenduočiau tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje, tuomet bus galima tiksliau įvertinti jų dinamiką laike“, – aiškino specialistas.