Anot profesoriaus, du nauji tyrimai suteikė papildomos informacijos apie vieną iš didžiausią nerimą keliančių COVID-19 aspektų – sveikatos priežiūros darbuotojų užsikrėtimo riziką. „Vieną savaitę Belgijos tretinio lygio ligoninėje, kurioje buvo gydomi COVID-19 pacientai, buvo pasiūlyta išsitirti visiems besimptomiams medikams. Serologiniuose tyrimuose dalyvavo 3056 ligoninės darbuotojai (74  proc.), iš kurių 197 (6,4  proc.) buvo nustatyti IgG antikūnai SARS-CoV-2. Buvo nustatyta daugiau užsikrėtimų COVID-19 liga namų ūkyje nei užsikrėtimų ligoninėje atvejų. Sąlytį su užsikrėtusiais pacientais ar bendradarbiais turėjusiems medikams nebuvo dažniau nustatyta antikūnų nei tokio sąlyčio neturėjusiems. Dauguma antikūnus turėjusiųjų (75  proc.) prisiminė, kad prieš tyrimą jautė vieną ar kelis simptomus, dažniausi –anosmija (uoslės nebuvimas, aut.past.), karščiavimas ir kosulys“, – feisbuke pirmadienį rašė profesorius.

S. Čaplinsko dėmesį patraukė ir kitas tyrimas. Didelėje Jungtinės Karalystės atraminėje ligoninėje PGR ir serologiniais metodais buvo tiriami besimptomiai ir simptomų turintys sveikatos priežiūros darbuotojai ir asmenys, kurie turėjo su jais sąlytį buityje. „Iš 1032 besimptomių medikų 3  proc. buvo nustatyti SARS-CoV-2, iš 169 simptomų jaučiančių medikų ir 52 buitinio sąlyčio asmenų 14 proc. tyrimai buvo teigiami. Dažniau užsikrėtę buvo su pacientais, kuriems buvo diagnozuota ar įtariama COVID-19 liga, dirbę medikai, nei dirbę kitose palatose. Buvo nustatytos dvi besimptomių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų grupės: virusų genominė analizė parodė, kad šeši iš devynių SARS-CoV-2 užsikrėtusių medikų, gydžiusių ne COVID-19 sirgusius pacientus, turėjo tos pačios genų sekos virusus, kaip ir užsikrėtę medikai, gydę COVID-19 sirgusius pacientus“, – rašė profesorius.

Anot ULAC vadovo, šie du tyrimai padeda suprasti sudėtingą COVID-19 epidemiologiją sveikatos priežiūros įstaigose ir infekcijų kontrolės priemonių bei aukštesnio lygio asmeninių apsaugos priemonių naudojimo būtinybę. „Užsikrėtimas virusais bendruomenėje akivaizdžiai svarbus, bet ne COVID-19 gydymo palatose dirbusių medikų užsikrėtimai kelia nerimą ir rodo, kad medikai gali užsikrėsti nuo medikų. Abiejų tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad, norint suprasti, kur cirkuliuoja virusas ir užtikrinta geriausia medikų ir pacientų apsauga, nepakanka vien atsitiktinių populiacinių ar simptominių asmenų tyrimų ir būtini nuolatiniai sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimai PGR ir serologiniais metodais“, – rašė S. Čaplinskas.