Rekordiniai karščiai: žmones ištinka insultai ir infarktai

2010-07-13 13:33:42
Marijana Jasaitienė
Teksto dydis:
Spausdinti

Rekordiniai karščiai: žmones ištinka insultai ir infarktai Ievos Batkevičiūtės nuotr.

Lietuvą apėmė ir nesitraukia rekordiniai karščiai. Tuomet, kai oro temperatūra yra artima žmogaus kūno temperatūrai, gresia perkaitimas ir net saulės smūgis, insultas ar infarktas.

Karšta net ir prie Baltijos

Pastarosiomis dienomis lietuviška vasara prilygsta egiptietiškai. Belieka apgailestauti tiems, kurie, pabūgę šalto pavasario, suplanavo atostogas šiltuosiuose kraštuose.

Šiomis dienomis pernelyg karšta ir prie Baltijos jūros. Ten poilsiaujantieji turi slėptis nuo saulės, nes ji darosi pavojinga: savaitgalį Palangoje medikų pagalbos prireikė septyniems saulės smūgį patyrusiems ir net trisdešimčiai perkaitusių poilsiautojų.

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikai perkaitusiųjų anšlago dar nepajuto, bet to tikisi.

"Norime perspėti, ypač vyresnius žmones, kad vidudienį būtų namuose, neitų nei į daržą ar kiemą, nei į parduotuvę. Šiuos reikalus galima atidėti vakarui ar atlikti anksti rytą", – patarė Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudėnienė.

Užvakar į Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties medikus kreipėsi aštuoniolikmetė, perkaitusi šeštadienį. Merginai skaudėjo galvą, truputį pykino. Tai – liekamieji perkaitimo ar net kitų ligų reiškiniai, nes perkaitimo požymiai pasireiškia iškart, tą pačią dieną, vos tik sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas.

Pavojus širdžiai ir kraujagyslėms

Kauno ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja Liucija Juodžiūnienė patvirtino, kad pastarosiomis karštomis dienomis skyriuje daugėja ligonių, patyrusių insultą, širdies infarktą, priešinfarktinės būklės. Tai – karščio pasekmė.

"Dėl karščio ir prakaitavimo tirštėja kraujas, trinka širdies ritmas ir galvos smegenų kraujotaka, todėl išsivysto sunkios ligos. Jos ypač gresia tiems, kurie serga lėtinėmis širdies ir smegenų ligomis", – ne gąsdina, bet konstatuoja faktus gydytoja anesteziologė reanimatologė L.Juodžiūnienė.

Ji visiems pataria karštomis dienomis vengti saulės atokaitos ir gerti daug skysčių.

Kiekvienas jaučia savaip

"Dideli karščiai ir netinkamas elgesys tokiu metu gali turėti neigiamos įtakos savijautai. Karščiai ypač pavojingi mūsų šalies gyventojams, prie jų nepripratusiems, neužgrūdintiems karščio", – perspėja Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Justina Satkevičiūtė.

Žmogui perkaisti yra taip pat pavojinga, kaip ir peršalti. Perkaisti galima net ir esant nelabai aukštai temperatūrai, ypač kai didelė santykinė oro drėgmė. J.Satkevičiūtė sako, kad nėra itin tikslių rekomendacijų, kokia temperatūra jau pavojinga, kokia dar ne, nes karštį žmonės nevienodai toleruoja. Karštu oru svarbu elgtis taip, kad savijauta būtų gera, ir reaguoti į organizmo signalus. Jų nepaisant, karštą dieną gali ištikti saulės ar šilumos smūgis, nuo saulės spindulių gali nudegti oda.

Nepalikite perkaitusiojo vieno

"Einant į paplūdimį atviras kūno vietas reikia išsitepti apsauginiu kremu nuo saulės. Svarbu, kad jo apsaugos faktoriaus skaičius būtų kuo didesnis. Geriausia, kai jis yra 30 SPF", – pataria visuomenės sveikatos specialistė.

Net ir išsitepus apsauginiu kremu, šiek tiek ultravioletinių spindulių vis tiek įsiskverbs į odą. Dalis spindulių prasibrauna net pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų. Saulės spinduliai labiausiai intensyvūs nuo 10 iki 16 val.

"Jei pajutote perkaitimo požymių ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o kreipkitės medikus", – verta įsidėmėti šiuos J.Satkevičiūtės žodžius.

Žalingo saulės poveikio simptomai

Aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41 °C).

Odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja).

Galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas.

Stiprus ir padažnėjęs (iki 110–160 kartų per minutę) pulsas ir kvėpavimas (20 kartų per minutę).

Troškulys, mieguistumas, vangumas, nenoras judėti.

Užsitęsę simptomai sukelia smegenų funkcijų sutrikimus, galima netekti sąmonės, gali ištikti koma ir net mirtis.

Kaip išvengti šilumos smūgio

Venkite drabužių iš sintetinių audinių, renkitės šviesių spalvų, natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius.

Fizinius darbus atlikite rytą ar vakare. Jei esate priversti dirbti karštymečiu, judėkite lėčiau negu įprastai, kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose.

Gerkite dažniau, nei troškina, geriausiai – stipresnės mineralizacijos be angliarūgštės vandenį. Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais. Negerkite iš karto daug, geriau kas 1–2 valandas po truputį.

Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą: vaisių ir daržovių, daugiau skystų, liesų pieno produktų, venkite riebaus maisto.

Nesineškite į paplūdimį greitai gendančio maisto: pieno ir jo produktų, mėsos, žuvies, konditerijos gaminių su sviestiniu plikytu ir varškės kremais, vaisiniais pusgaminiais ar saldžiaisiais drebučiais.

Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui

Skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą, atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius.

Vėdinkite nukentėjusįjį vėduokle, skepetaite, ventiliatoriumi ar kita turima priemone. Apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu, ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė – su ledu.

Jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus, pavyzdžiui, vandens su citrinos sultimis.

Jei nukentėjusysis yra be sąmonės, nedelsiant guldykite ant šono, vėdinkite, negirdykite, nes galite uždaryti kvėpavimo takus, kvieskite medicinos pagalbą ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.

Saulės nudegintą vietą apdenkite drėgna skepetaite, o jei tokios galimybės neturite, tiesiog apriškite švaresniu medžiagos gabalu. Jeigu nudegimas gilus, nudegė didelis odos plotas, pakilo kūno temperatūra, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.