Rankų egzema – dažniau žiemą varginanti liga

Žinoti provokuojantį veiksnį

Streso faktoriai, nesveiko gyvenimo būdo epizodai šventiniu laikotarpiu paaštrina rankų egzemą. Vyrus ir moteris ji paveikia taip pat dažnai, kiek dažniau jaunesnius nei 40-ies metų amžiaus. Šios ligos atvejų skaičius populiacijoje nenustatytas, tačiau ji gan dažna.

Rankų egzema gali prasidėti tiesiog plaštakų niežėjimu, taip pat smulkiais spuogeliais, o užsitęsus – stambiomis, skausmingomis pūslėmis, šašais, įtrūkimais.

Svarbu žinoti šią ligą provokuojantį veiksnį. Dažniausiai ją provokuoja alergenai – plaštakų odai nuolatos kontaktuojant su aplinkoje esančiomis medžiagomis, organizmas joms įsijautrina ir prasideda uždegimo procesas. Taigi, svarbu nustatyti provokuojančius veiksnius – įdėmiai permąstyti, kada bėrimai atsiranda, ar, jiems dar neprasidėjus, odą pradeda niežtėti. Provokuojantys veiksniai gali būti netinkami skalbimo milteliai, kosmetika, tiek liečiami, tiek valgomi maisto produktai.

Siekiant išvengti šios ligos, svarbi tiek mityba, tiek pakankamas miego, poilsio kiekis – vien pagerinus gyvenimo kokybę odos būklė žymiai pagerės.

Ir be tiesioginio kontakto

Gydytojo kabinete su pacientu aptariami dažniausi galimi alergenai, tarp jų pirmauja metalai, ypač nikelis. Tačiau neapsigaukite – nebūtinai odą išbers po tiesioginio kontakto su metalu. Toks metalas kaip nikelis randamas maisto produktuose, kosmetikoje, diržų sagtyse.

Pokalbio metu gydytojas su pacientu gali atrasti šį provokuojantį veiksnį. Žinoma, kartais to nepavyksta padaryti ir tuomet pacientas gali atlikti odos dūrio mėginius ar odos alergenų lopo testus.

Rankų egzema dažnai prasideda dėl pasikartojančio ilgo kontakto su vandeniu. Ilgai būnant vandenyje oda netenka hidrolipidinio sluoksnio – apsauginio barjero. Taip aplinkoje esančios medžiagos didesniu kiekiu patenka per odą į organizmą ir ilgainiui sukelia alerginę reakciją.

Gydytoja dermatovenerologė Giedrė Narkienė.

Pandeminiu laikotarpiu rankų egzema ypač padažnėjusi. Pasikartojantis rankų plovimas, gausus dezinfekanto naudojimas sukelia šią erzinančią ligą.

Kaip ligos išvengti?

Siekiant šios ligos išvengti, svarbi tiek mityba, tiek pakankamas miego, poilsio kiekis – vien pagerinus gyvenimo kokybę odos būklė žymiai pagerės. Stiprus odos gynybinis sluoksnis hidrolipidinis barjeras nepraleis alergenų į organizmą. Jį sustiprinti galima kuo dažniau tepant emolientu – reikėtų rinktis maitinamąjį kremą sausai, atopiškai odai. Kuo riebesnį, kuo paprastesnės sudėties, pritaikytą alergiškai odai. Sergant šia liga nepakaks tepti 1–2 kartus per dieną, reikia dažniau – 4–8 kartus. Taip pat kiekvieną kartą išsiplovus rankas reikėtų jas pasitepti kremu.

Beje, rankas plauti reikėtų drungnu, ne per karštu vandeniu, ir kuo trumpiau. Kieti muilai labai sausina odą, todėl naudokite skystą muilą, o geriausia – aliejinį prausiklį. Jis neleis odai išsausėti, išsaugos drėgmę viduje.

Sumuštinio principas naktį

Naktį galima naudoti ypač efektyvų metodą rankų odos būklei pagerinti. Tai vadinamasis sumuštinio principas. Gausiai kremu išteptas plaštakas reikia papildomai sutepti vazelinu ir užsimauti baltas medvilnines pirštines. Prireikus galima pridėti gydomojo tepalo sluoksnį. Šio principo efektas pastebimas jau po 3–4 naktų.

Be to, spaudžiant šaltukui nepamirškite pirštinių ir oda jums padėkos – bėrimai išnyks.

Laukia skaitytojų klausimų

Rubriką „Sveika oda“ konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Giedrė Narkienė. Klausimus jai galite užduoti telefonu +370 616 44 119, e.paštu info@narkusclinic.lt arba paštu: Klinikai „Narkus clinic“, Uosio g. 42, Kaunas.

Rubrikos partneris: