- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje toliau augant susirgimų COVID-19 infekcijos atvejų skaičiui ir keliolikoje šalies regionų paskelbus lokalų karantiną, ekspertai kalba apie kelis galimus situacijos scenarijus. Vieningai sutariama, kad didelės įtakos pandemijos eigai turės tai, kaip jos kontekste elgsis patys šalies gyventojai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuva pasieks antrosios pandemijos bangos susirgimų piką, tačiau, anot jos, situacija kasdien labai sparčiai keičiasi – ir tikrai ne į gerą. Jos teigimu, kalbėdami apie antrąją pandemijos bangą mokslininkai prognozuoja keletą scenarijų, tačiau tai, kaip rutuliosis situacija priklausys nuo kelių veiksnių.
„Pirmiausiai – nuo žmonių, pačios visuomenės noro ir pasiryžimo keisti situaciją. Kas kartą kalbėdami viešai mes raginame visuomenę apsiriboti tik bendravimu taip vadinamame savo „burbule“. Stengtis palaikyti kontaktus tik su tais žmonėmis, su kuriais nuolat tenka bendrauti. Jei nebus apribotas nebūtinas tiesioginis bendravimas, tuomet ir susirgimų atvejų kreivė toliau kils aukštyn“, – teigia ji.
R. Lingienė priduria, kad pandemijos eiga taip pat priklausys nuo valdžios priimtų sprendimų bei įvestų priemonių, bet čia yra tam tikra sąlyga.
„Priemonės neturės reikšmės, jei kiekvienas iš mūsų nesiimsime jų įgyvendinti“, – įsitikinusi epidemiologė, kuriai pritarė ir kiti įvairių sričių ekspertai, dalyvavę neseniai NVSC surengtoje konferencijoje „Akistata su COVID-19: ar tapome stipresni?“.
Kas kartą kalbėdami viešai mes raginame visuomenę apsiriboti tik bendravimu taip vadinamame savo „burbule“.
Atsipalaidavimas ir melagienos
Epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai nuolat stebi ir vertina informaciją apie susirgimus, o lyginat šių dienų situaciją su pavasarį skelbto karantino laikotarpiu, ryškėja neguodžiančios tendencijos.
„Pavasarį fiksavome vos keletą susirgimų protrūkių, o šiuo metu nuolat pranešame apie atvejus, kai virusas išplinta kokioje nors vietoje. Kadangi pavasarį gyvenome karantino sąlygomis, tai ir sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų skaičius būdavo kur kas mažesnis, nes žmonės tuomet bendravo tik su savo artimaisiais, vadinasi, ir užsikrėtimų skaičius buvo ne toks didelis“, – aiškina R. Lingienė.
Ji išreiškė susirūpinimą, kad net augant susirgimų pavojinga liga statistikai, žmonės nenori riboti savo socialinio gyvenimo: aktyviai bendrauja, buriasi viešose pasilinksminimų vietose, lanko įvairius užsiėmimus ir dažnai patys nejausdami jokių negalavimų, jie šiuo klastingu virusu pasidalina su daugybe kitų žmonių.
Nors kasdien pranešama nebe apie dešimtis, o apie šimtus naujų susirgimų, visuomenė, pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės, į situaciją reaguoja dvejopai: arba yra labai atsipalaidavusi, arba pervargusi nuo nesibaigiančios įtampos ir streso, susijusio su COVID-19 pandemija.
„Tai natūralu, tačiau nei vienu, nei kitu atveju toks nusiteikimas nepadeda įkvėpti žmonių tęsti kovą su pandemija. Pasiekti žmonių protus trukdo ir gana plačiai paplitusios melagienos, kad niekas neserga šia liga, nes tarp artimųjų dar nėra susirgusiųjų. Gajus mitas ir tai, kad ši liga panaši į gripą ir nereikia dėl to jaudintis. Deja, šiame informaciniame triukšme, mūsų žinutės tiesiog pasiklysta“, – apžvelgdama konferencijoje kolegų išsakytas mintis sako R. Lingienė.
Epidemiologės žinutė tėvams
Kalbėdama apie su pandemija susijusius iššūkius, kurie laukia Lietuvos per artimiausius mėnesius, epidemiologė išskyrė keletą strateginių kovos su koronavirusu krypčių.
Anot jos, būtina kuo operatyviau suvaldyti protrūkius užkrečiamosioms ligoms „jautriausiose“ vietose, tokiose kaip socialinės globos įstaigos, ligoninės ir ugdymo įstaigos. Taip pat svarbu didinti išaiškintų atvejų skaičių – kuo efektyviau atsekti viruso plitimo grandinę. Be to, būtina sustabdyti viruso plitimą tarp jaunų žmonių, kurie dažnai nejaučia simptomų ir gyvendami įprastą aktyvų socialinį gyvenimą šiuo virusu pasidalina su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis.
Rolanda Lingienė/Organizatorių nuotr.
Apie kilsiančią antrąją koronaviruso bangą buvo prabilta dar pavasarį, tad vertindama visuomenės ir gydymo įstaigų pasirengimą jai, R. Lingienė pabrėžė, kad karantinas buvo skirtas laimėti laiko, pasirengti rudeniui, kai prasidės gripo sezonas.
„Visuomenei derėtų suvokti, kad epidemiologai ir visuomenės sveikatos specialistai bei visa sveikatos sistema siekia, kad į gydymo įstaigas patektų kuo mažiau užsikrėtusiųjų COVID-19, tačiau be pačios visuomenės indėlio tai bus sudėtinga“, – sako ji.
Pasak R. Lingienės, sveikatos įstaigos daro ir darė viską, ką gali, kad jų bendruomenės ir pacientai būtų apsaugoti, tačiau atvejų skaičiui vis augant, dirbti tampa vis sudėtingiau ir jiems.
„Šiuo metu vidutiniškai hospitalizuojama apie 8 proc. žmonių, užsikrėtusių COVID-19, tad netrukus pasieksime tokį hospitalizacijos rodiklį, kad perkrausime sveikatos sistemą ir teks gydytojų pajėgas telkti tik kovai su COVID-19. Tai reiškia, kad kitų ligų gydymui tektų vis mažiau ligoninių personalo“, – kalba ji ir priduria, kad rudenį medikams tenkantis krūvis yra ypač didelis dėl kitų užkrečiamųjų ligų.
Epidemiologė atkreipia dėmesį, kad pandemijos kontekste ypač svarbu atsakingai skiepytis nuo sezoninio gripo ir kitų ligų.
„Skiepai yra viena iš efektyvių priemonių, padedančių apsaugoti ne tik pasiskiepijusius asmenis, bet ir pačią sveikatos sistemą. Skiepytis yra svarbu, kad sunegalavus būtų lengviau atskirti, ar tai COVID-19, ar gripas ir būtų aiškiau, kokias gydymo priemones teks pasitelkti“, – aiškina R. Lingienė.
Ji pataria tėvams net ir esant pandemijai neatidėlioti vaikų vakcinacijos nuo pneumokokinės infekcijos bei paskiepyti juos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje rekomenduojamais skiepais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą1
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika5
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...