- Parengė Gabrielė Pūkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje prasidėjo 5–11 metų vaikų vakcinacija nuo COVID-19. Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Kėvalas „Kauno dienos“ studijoje pasidalijo faktais, pasaulio statistika bandant pagrįsti vaikų vakcinavimo svarbą ir naudą.
Pokalbis – apie tėvų baimes, rizikas ir visuomenėje gajus mitus. Mediko teigimu, persirgus natūraliai, galimos daug baisesnės indikacijos ir organizmo pažaida ateičiai: „Iššokti pro langą baisu, bet reikia klausti, iš kurio aukšto. Iš pirmo ant žolės – po vakcinos ar iš devinto – po COVID-19.“
– Prieš savaitę minėjote, kad reikia pamiršti, jog vaikai lengvai serga ir COVID-19 nėra vaikų problema. Pasipylė komentarai, kad ekspertas papirktas dabartinės nacistinės valdžios. Kiek jums sumokėjo?
– Pirmiausia – esu vaikų ligų gydytojas, skubios pagalbos atstovas, pusę gyvenimo dirbęs Intensyviosios terapijos skyriuje. Daug prisidėjau, kad mirtų kuo mažiau vaikų. Vakcinos ir vakcinologija – ne mano sritis, bet labai aiškiai noriu pabrėžti, kad negavau nė cento. Ir pagal šių laikų įstatymus taip net būti negali.
Aš suinteresuotas kalbėti, kad būtų išgirsta vaikų ligų specialistų nuomonė. Apie 5–11 metų vaikų skiepijimą Lietuvai pranešė premjerė, vėliau pasakė Seimo pirmininkė. Tada kalba teisininkai, kurie visiškai neturi medicininio išsilavinimo. Kalbant apie žmones, kurie turi medicininį išsilavinimą, tarp jų nėra vaikų ligų specialistų. Staiga vieną gražią dieną pagaliau jie mus pradėjo kviesti. Vienas mano pirmų sakinių – padėkojau, kad pagaliau mus prisiminė. Tėvams reikia pasirinkti, o pasirinkimas gana svarbus, suprantant visą atmosferą. Aukodamas savo laiką turiu kalbėti, kokia situacija pasaulyje, Europoje. Ir tai, ką aš kalbu, nėra R.Kėvalo nuomonė. Keista, kai žmonės, ir turintys medicininį išsilavinimą, imasi didžiulės atsakomybės, jaučiasi neįvertinti genijai ir pateikia savo nuomonę kaip absoliučią tiesą. Yra mokslinių draugijų, kurios nagrinėja, teikia mokslinių rekomendacijų, įvertina rizikos ir naudos santykį. Jeigu skiepyti vaikus būtų nusprendę ne vaikų ligų specialistai, nežinau, kiek būtų mirčių. Baisu, kai svarbiu vaikų klausimu tiek daug manipuliacijų. Atsiranda genijų, kurie nusprendžia, kad labai gerai išmano vaikų skiepijimo klausimus, nors gyvenime negydė nė vieno vaiko ir nedirbo šioje srityje. Kolegos, prieš kiekvieną kartą kažką sakydami, jauskite moralinę atsakomybę.
Atsiranda genijų, kurie nusprendžia, kad labai gerai išmano vaikų skiepijimo klausimus, nors gyvenime negydė nė vieno vaiko ir nedirbo šioje srityje.
– Skaičiau, kad dabar atliekama 6 tūkst. mokslinių tyrimų vien vakcinų poveikiui ištirti. Kas kuriama ir kaip? Kokios pastarosios žinios apie vaikus?
– Yra natūralių baimių ir klausimų, juolab kad dar nėra atsakymų į visus klausimus. Dalis žmonių drįsta gąsdinti. Kalbant apie 5–11 metų vaikų vakcinaciją, situacija tikrai nevisiškai aiški, nes pradžioje pandemija atrodė ne vaikų problema, ligoninės buvo pilnos vyresnių žmonių, nebuvo vakcinų. Vaikams bumerangu grižo socialinės problemos. Greitai išeis mano knyga „Ką mes padarėme savo vaikams“. Joje aprašytas pandemijos poveikis vaikams. Delta atmaina serga apie 25–30 proc. vaikų – beveik kas trečias susirgęs yra vaikas. Didžioji dauguma vaikų perserga lengvai, bet yra vienas pastebėjimas: atsirado naujų komplikacijų. Su šiuo virusu evoliucijoje nebuvome susidūrę, kiekviena imuninė sistema reaguoja savaip. Jau žinome visas gripo viruso atmainas, o čia – visiškai naujas priešas. Kartais padariniai būna nenusakomi. Serga gana daug 5–11 amžiaus vaikų. Studijavau daug medžiagos, nes gruodžio 10 d. mūsų Lietuvos pediatrų valdyba rinkosi ir diskutavo šiuo klausimu. Lietuvai reikia rekomendacijų, kaip ir ką daryti. Visada sveriame rizikas ir naudas. Pati didžiausia rizika ir labiausiai gąsdinantis faktorius – širdies raumens uždegimas, miokarditai po skiepijimo. Miokarditai dažniausiai pasitaiko paaugliams ir rizika išlieka iki 24-erių metų. 5–11 metų grupėje miokarditų dažnis neaiškus, nes paskiepyta labai nedaug vaikų. Gruodžio 10 d. Amerikos infekcinių ligų kontrolės direktorė paskelbė, kad Amerikoje paskiepyta 5 mln. vaikų ir neregistruota nė vieno 5–11 metų vaiko miokardito. Vietinės reakcijos – skausmas, patinimas – šiek tiek dažnesnės nei 12–17 metų vaikams, o sisteminės reakcijos – galvos skausmas, karščiavimas – retesni nei 12–17 metų vaikams. Nustatyta, kad miokarditų dažnis neskiepytiems ir persirgus COVID-19 yra 37 kartus dažnesnis. Net ir besimptomiams pacientams.
– Labai svarbus akcentas – besimptomė forma. Negali žinoti, kokie bus reiškiniai paskui.
– Įgyti imunitetą galime dviem būdais: arba užsikrečiame ir persergame natūraliai, arba skiepijamės. Trečio kelio nėra. Kalbant apie pirmą kelią, yra vienas "bet" – vystosi infekcinis procesas, liga ir įgyjamas imunitetas. Infekcinės ligos stadijoje kiekvienas procesas vyksta labai individualiai. Gal nieko nebus, o gal – daugiasisteminis uždegimo sindromas, plaučių pažaida. Niekas nežino. Pasiskiepijus praleidžiama antra stadija ir imunitetas įgyjamas dirbtinai.
Svarbu: R.Kėvalo teigimu, gydytojų tikslas – pasakyti tiesą, o sprendimą turi priimti tėvai. Vilmanto Raupelio nuotr.
– Miokarditą daugelis painioja su infarktu. Tai širdies raumens uždegimas, kuris yra gydomas. Izraelio duomenys atskleidžia, kad iš daugiau nei 5 mln. paskiepytų – 136 miokardito atvejai. Didžiausia rizika po antrosios dozės – 16–19 metų amžiaus recipientams vyrams. Rizikos santykis – 1 iš 6 637. Tiems, kurie susirgo miokarditu, prireikė labai nesudėtingo gydymo nuo uždegimo. Viskas buvo gerai ir visi greitai pasveiko.
– Neseniai išnagrinėjome tris atvejus, kurie buvo pas mus klinikoje. Tai buvo 15–16 metų pacientai – visi vyriškos lyties. Diagnozuoti miokarditai, tačiau vidutiniškai pacientai išgulėjo 3–4 dienas, gydyti ibuprofenu, paskui detaliai tirti. Miokardito priežasčių gali būti ir kitų. Kad būtų patvirtinta, jog miokarditu susirgta po vakcinacijos, reikia ištirti, todėl buvo labai nuodugniai tirta. Informuota Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Po kelių mėnesių pacientai vėl ištirti – buvo absoliučiai sveiki. Miokarditai po vakcinacijos, kiek rašo literatūra ir kiek matėme mes, yra gerybiniai, nereikalauja intensyvaus gydymo ir nepažeidžia širdies. Visiškai kitaip – susirgus miokarditais po COVID-19. Dalis mūsų tirtų miokarditų po šios ligos pažeidžia vainikines kraujagysles, vystosi anomalija. Difuziškai pažeidžiamas širdies raumuo, ateityje gali būti diagnozuotas širdies nepakankamumas. Iššokti pro langą baisu, bet reikia klausti, iš kurio aukšto. Pirmas aukštas ant žolės – po vakcinos. Iš devinto aukšto ant tos pačios žolytės – po COVID-19. Jei vaikui po vakcinos išsivystė miokarditas, tai koks jis būtų buvęs po kontakto su tikru virusu?
– Minėjote daugiasisteminį uždegimo sindromą. Daugiausia būdinga vaikams ir paaugliams?
– Ne vien tik jiems, o bet kurio amžiaus žmonėms. Amžiaus vidurkis – 6–8 metai. Daugiasisteminis uždegimo sindromas išsivysto iki 7,6 proc. vaikų, kurie patenka į ligoninę. Mūsų universiteto duomenimis – kas dešimtam vaikui, t.y. 10 proc. Lietuvoje dėl COVID-19 ligoninėje gulėjo 1 222 vaikai. Iš jų maždaug 10 proc. diadnozuotas daugiasisteminis uždegimo sindromas. Iš jų 177 gulėjo Intensyviosios terapijos skyriuose.
– Kas būdinga sindromui, kokie pirmieji reiškiniai?
– Viskas pažeidžiama: oda, vidaus organai, plaučiai, kepenys, inkstai, širdis. Atsiranda specifinių odos pažeidimų, bėrimų. Tai klastingas sindromas, apie kurį sužinojome tik praeitą rudenį, o ypač – šį pavasarį. Svarbiausia, kad išsivysto praėjus 2–4 savaitėms po COVID-19 ligos. Kartais tėvai net nežino, kad buvo persirgta, tai nustatoma tiriant antikūnus. Gydytojų tikslas – pasakyti tiesą, o sprendimą turi priimti tėvai.
– Bet sprendimo kaina gali būti vaiko mirtis.
– Ne kartą esu tai matęs, bet nenoriu manipuliuoti. Mes galbūt per mažai dar pasakome tiesos, kokia iš tikrųjų rimta COVID-19 situacija ligoninėse. Kai pradedi kalbėti, girdi vienintelį komentarą – kad esame nupirkti, gąsdiname. Ypač dabar, kai prasidėjo 5–11 metų vaikų vakcinacija. Dar svarbus faktorius – rizikos grupių vaikai dvylika kartų dažniau patenka į stacionarą ir devyniolika kartų dažniau patenka į Intensyviosios terapijos skyrių. Pokovidinis sindromas yra keturios, šešios, aštuonios savaitės, kartais mėnesiai. Pakarščiuoja, skaudą galvą, negali mokytis, susikaupti. Europos duomenimis, 78 proc. vaikų, kurie patenka į ligonines, iki to buvo visiškai sveiki, nepriklausė rizikos grupei. Daugiau nei du trečdaliai pateko nesirgdami jokiomis gretutinėmis ligomis. Dar viena skiepų nauda – prisidedama prie visuomenės imuniteto ir viruso cirkuliacijos mažinimo. COVID-19 kuo toliau, tuo labiau kerta jauniems žmonėms. Tikrai suprantu tėvus, kurie priešinasi vaikų vakcinacijai, bet nesuprantu tų, kurie atsisako, kad juos testuotų.
– Du trečdaliai tėvų teigia jaučiantys nerimą, kad vakcina gali paveikti vaikų vaisingumą.
– Tai vienas iš mitų. Šiandien tokios informacijos nėra.
– Ar reikia tikėtis, kad po dešimties metų staiga išaiškės kažkokių nepageidaujamų sveikatos sutrikimų?
– Tai būtų neįtikėtina. Tai ne pirma vakcina. Informacinės RNR principas pradėtas naudoti 1995 m. Netiesa, kad jį atrado čia ir dabar. Visiškai nenaujas dalykas ir naudojamas nuo seniai. Ji gana greitai suyra. Daug mokslinių paaiškinimų, todėl pagrindo tam nėra. Tai kilę iš mitų. Į kai kuriuos klausimus šiandien tikrai nėra atsakymų – juk visas gyvenimas yra eksperimentas. Kasdien naudojome, naudojame ir naudosime vaistų, kurie išvis labai eksperimentiniai arba neatliktos klinikinės studijos su vaikais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas4
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...