- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus.
Užsako remiantis spėjimais
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Vytauto Usonio, situacija greičiausiai ir nepasikeis, kol nepradėsime į skiepijimą ir skiepus žiūrėti kitaip ir nepakeisime skiepų politikos.
„Pas mus dažniausiai viskas vyksta spėliojimo būdu: atsakingos institucijos apklausia kitas institucijas kiek šiemet panaudota skiepų, pridedama kažkoks procentas daugiau ir vykdomas užsakymas. Tačiau tuomet turime tai, ką turime dabar – padidėjo skiepų poreikis ir sėdime be skiepų. Ypatingai tai aktualu kalbant apie skiepus prieš gripą, nes tai kiekvienam sezonui specialiai gaminami skiepai, kurių pagaminama tiek, kiek užsako valstybės ir nėra galimybės jų pagaminti papildomai, jau prasidėjus skiepijimo kampanijai“, – sako profesorius.
Jei būtų sukurtas įprotis skiepytis, tokių „proginių“ žmonių, kuriems prireiktų skiepų, būtų gerokai mažiau.
Ypatingai skaudžiai skiepų trūkumą pajutome šiemet, mat iškilus COVID-19 pavojui gerokai didesnis skaičius žmonių panoro skiepytis, tad pagal praėjusio gripo sezoną numatytas skiepų nuo gripo poreikis visiškai neatitiko realaus poreikio.
Pagal medikų rekomendacijas, siekiant apsisaugoti nuo COVID-19 sunkios formos, rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir kitų plaučių ligas galinčių sukelti virusų. Tačiau jei kitų skiepų netrūksta, su skiepais nuo gripo situacija daug sudėtingesnė. Kodėl?
Gaminamas tik reikiamas skiepų kiekis
Pagrindinė priežastis – dauguma mikroorganizmų kasmet nekinta, o gripo virusas kasmet būna kitoks. Paprastai gripo pokyčius stebintys mokslininkai pagal einamąjį gripo sezono viruso tipą sausio-vasario mėnesiais nustato, koks viruso tipas, tikėtina, bus kito gripo sezono metu. Būtent tos viruso padermės naudojamos vakcinų gamybai. Kasmet kitokie. Vasario pabaigoje – kovą visos šalys vakcinų gamintojams pateikia užsakymus kiek planuoja įsigyti skiepų. Pagal šias paraiškas planuojamos gamybos apimtys.
„Žinoma, gamintojai pagamina šiek tiek daugiau. Bet tas kiekis nedidelis, nes kitais metais ši vakcina nebetiks, o vaistų utilizavimas – labai brangus. Reikia suvokti, kad gripo skiepai nėra tas gaminys, kur galima paleisti stakles ir greitai pagaminti papildomą kiekį. Pavyzdžiui, jų gamybai naudojami specialūs, specialiose fermose auginamų vištų kiaušiniai. Vištoms neįsakysi greitai padėti jų daugiau. Ir tai tik viena maža gamybos proceso detalė“, – pasakoja V. Usonis.
Pasak profesoriaus, Lietuvai dar pavyksta laviruoti dėl savo dydžio – pasauliniu mastu mūsų poreikiai labai nedideli, tad dažnai pavyksta nupirkti papildomą kiekį vakcinų iš atsargų, kartais pasinaudojame tuo, jog didžiosios šalys nesunaudoja savo užsakyto kiekio.
„Mes ne tik maži, bet ir skiepijamės labai nedaug. Jei Europoje dažnoje šalyje pasiskiepyja apie pusė ir daugiau gyventojų, o rizikos grupėms priklausančių žmonių vakcinacija prieš gripą siekia daugiau kaip 70 proc., Lietuvoje pasiskiepija mažiau nei 10 proc. žmonių, gal tik nemokamai skiepijamų 65 ir vyresnių asmenų, nėščiųjų bei lėtinėmis ligomis sergančiųjų asmenų grupė labiau saugosi. Bet esant tokiai situacijai, net nedidelis procentinis skiepų poreikio augimas labai juntamas ir skiepų pritrūksta“, – pasakoja V. Usonis.
Reikia keisti skiepų politiką
Žmonės nesiskiepija, o kai išgirsta, kad skiepai nuo kažko apsaugos, puola skiepytis, nors užsakymai jau prieš daugiau nei pusmetį padaryti ir nėra galimybės juos koreguoti.
Profesoriaus manymu, reikėtų keisti pačią skiepijimo politiką. „Visų pirma reiktų labiau komunikuoti skiepų naudą. Lietuvoje, ypač apie gripo skiepus, prikurta labai daug mitų, melo. Tačiau nėra valstybinės politikos, kuri teiktų adekvatų atsaką ir paaiškintų apie šių skiepų naudą. Tad žmonės nesiskiepija, o kai išgirsta, kad skiepai nuo kažko apsaugos, puola skiepytis, nors užsakymai jau prieš daugiau nei pusmetį padaryti ir nėra galimybės juos koreguoti. Jei būtų sukurtas įprotis skiepytis, tokių „proginių“ žmonių, kuriems prireiktų skiepų, būtų gerokai mažiau“, – svarsto mokslininkas.
Taip pat skiepijimo procedūros galėtų būti geriau organizuotos, nepaliekant to savieigai. Šiuo metu rizikos grupėms priklausantys žmonės Lietuvoje skiepijami nemokamai, tačiau tik tie, kurie išreiškia tokį pageidavimą patys. „Tai reiškia, kad žmogus turi pats sugalvoti, sužinoti ir ateiti skiepytis. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, kitose šalyse tie, kam priklauso nemokamas skiepas, atėjus laikui skiepytis gauna žinutę, kad konkrečiu laiku yra laukiami gydymo įstaigoje ir bus paskiepyti. Taip pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi daug aiškesnius skaičius, nustatytą ir planuojamą skiepijimo tvarką, o ir sveikatos apsaugos sistemai tenka mažesnis krūvis, nes gerokai sumažėja sunkių ligų atvejų“, – sako V. Usonis.
Tad, profesoriaus manymu, norint ateityje išvengti „netikėto gripo“, mums jau dabar reikėtų pradėti galvoti ne tik apie būsimą vakcinų užsakymą, bet ir apie švietimą bei skiepų sistemos sukūrimą, kuri leistų daug tiksliau žinoti skiepų poreikį ir padidinti skiepijimo apimtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...