Anot jo, 2020 metų gruodžio 18 d. JAV maisto ir vaistų administracija Kembridže, Masačusetso valstijoje, suteikė „Moderna“ vakcinos skubaus naudojimo leidimą. Netrukus po to Lindsey Baden iš Brighamo ir moterų ligoninės Bostone, Masačusetse, Hana El Sahly iš Bayloro medicinos koledžo Hiustone, Teksase, ir jų kolegos paskelbė vakcinos tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. savanorių, rezultatus.

„Pusė tyrimo dalyvių gavo dvi placebo dozes, o kita pusė – dvi vakcinos dozes su 28 dienų pertrauka. Tyrimo rezultatai parodė, kad vakcina veiksmingai užkirto kelią simptominio COVID-19 išsivystymui. Simptominė COVID-19 liga buvo patvirtinta 185 placebo grupės dalyviams (56,5 per 1000 žmogaus metų; 95 proc. pasikliautinasis intervalas [PI], 48,7–65,3) ir 11 dalyvių mRNR-1273 vakcinos grupėje (3,3 / 1000 žmonių). Visi 30 tyrimo dalyvių, kuriems išsivystė sunki COVID-19 eiga, buvo placebo grupėje. Sunkūs nepageidaujami reiškiniai buvo reti ir dažnis abiejose grupėse buvo panašus, – feisbuke rašo profesorius. – Europa laukia EMA ir Europos Komisijos sprendimų. Viena „Pfizer“ vakcina visų problemų neišspręs. Europos žiniasklaidos teigimu, „Moderna“ pasiruošusi kasdien gaminti po 800  tūkst. vakcinos dozių Šveicarijoje. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė jau aprobavo tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“, tiek „AstraZeneca“ vakcinas. Izraelis jau paskiepijo 1 mln. 220 tūkstančių piliečių, o Prancūzija per pirmąją savaitę paskiepijo vos 516 pacientų, t.y., 20 kartų mažiau negu Lietuva. Tik spėti gali, kad amerikietiško ir vokiško produkto prancūzų organizmas netoleruoja, kol „savasis“ „Sanofi“ kūrinys dar pakeliui.“

V. Kasiulevičius klausia, ar tokia prancūziška logika vadovaujasi ir Europos vaistų agentūra, vis nesiryžtanti priimti sprendimų, kurie galėtų saugoti žmonių gyvybes? „Jau gruodžio pirmą dieną Europos vaistų agentūrai „Moderna“ pateikė dokumentus. Jeigu EMA biurokratai turi kitų įrodymų negu FDA ar JK reguliatorius, tuomet gal verta su jais susipažinti ir platesnei visuomenei. Jeigu tokių įrodymų nėra, tuomet toks gumos tempimas yra mažų mažiausiai nesuvokiamas. Nesuvokiamas ir EMA biurokratų požiūris į „AstraZeneca“ vakciną – „sausio mėnesį sprendimų nepriimsime“, nors dėl šios vakcinos, kurios Lietuva užsakė daugiausia, jau pavasarį galėtume reikšmingai sulėtinti pandemiją. Mano subjektyviu požiūriu visų trijų paminėtų vakcinų tyrimų rezultatai vienareikšmiai – šalutinių reiškinių pasitaiko, bet vakcinos veikia. Ir dar daugiau – inaktyvuoto viruso kinų vakcina irgi veiksminga. Todėl Europos biurokratijai galiu pasakyti vieną dalyką – tiesiog leiskite Europos piliečiams skiepytis“, – feisbuke antradienį rašė profesorius.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai skelbia, kad sudėtingų nepageidaujamų reakcijų į COVID-19 vakciną Lietuvoje kol kas nėra nustatyta.

Pasak tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, kol kas yra gauti šeši pranešimai apie penkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakciną, visos jos jau praėjo.

„Iš esmės visos tos penkios įtariamos nepageidaujamos reakcijos, kurias mes gavome, buvo kategorizuotos, klasifikuotos kaip nesunkios“, – BNS sakė ji. Anot R. Pilvinienės, keli paskiepyti žmonės pranešė jautę galvos ar raumenų skausmus, fiksuota padidėjusi temperatūra. Du žmonės greta šių simptomų taip pat jautė nežymų skausmą dūrio vietoje, vienas žmogus teigė jautęs nedidelį skausmą ir spaudimą skiepo vietoje, lengvą niežulį.