- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors diskusijų apie pieno naudą žmogaus organizmui apstu, visuomenės sveikatos specialistai tikina, kad reguliariai vartoti pieną ir jo produktus žmogui yra naudinga.
Prof. dr. Rimanto Stuko teigimu, pieną drąsiai galima vartoti kasdien, mat žmogaus organizmui jis teikia visą eilę naudų. Tuo tarpu prekybininkų duomenys rodo, kad pienas ir jo gaminiai Lietuvoje – vienos perkamiausių prekių.
„Lietuviai mėgsta ne tik šviežią pieną, bet ir raugintus jo gaminius, mat kefyro, rūgpienio, pasukų, išrūgų bei šių produktų gėrimų paklausa šiemet išaugo net 9 proc., lyginant su 2017 metais. Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius kasmet didiname rauginto pieno produktų asortimentą. Mūsų duomenys rodo, kad vis dažniau pirkėjai renkasi būtent rūgpienį, jo paklausa kasmet tik auga, o 2018 metais išaugo net 17 proc., lyginant su 2017 metais“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. R. Stukas atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse reglamentuotas rekomendacijas, pienas ir jo gaminiai yra vertinami kaip kasdienei žmogaus mitybai tinkami produktai. „Tai reiškia, kad pieną ir pieno produktus drąsiai galima vartoti kasdien. Žinoma, jei tik žmogus yra nealergiškas ir toleruoja laktozę“, – sako ekspertas
Naudų – visa eilė
Prof. dr. R. Stuko teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl pienas laikomas itin naudingu žmogaus organizmui, yra jame esantys baltymai.
Pieną ir pieno produktus drąsiai galima vartoti kasdien. Žinoma, jei tik žmogus yra nealergiškas ir toleruoja laktozę.
„Pieno baltymai laikomi absoliučiai visaverčiais, nes jų sudėtyje yra visos 20 žmogui gyvybiškai reikalingų aminorūgščių, tarp kurių ir tos nepakeičiamosios, kurių pats žmogaus organizmas nesintetina. Žmogui baltymai reikalingi kaip būtinoji ląstelių statybinė medžiaga, skirta ne tik augimui ir vystymuisi, bet ir žuvusių ląstelių atstatymui ar imuninių ląstelių susidarymui“, – sako specialistas.
Ne ką mažiau svarbūs ir piene bei jo produktuose aptinkami riebalai, kurie – taip pat specifiniai. „Mitybiniu-biologiniu požiūriu, piene esantys riebalai žmogui taip pat labai vertingi, nes turi ypač didelę maistinę ir biologinę vertę. Dėl savo skysto pavidalo jie nesunkiai įsisavinami, be to, juose ypač lengvai tirpsta žmogui būtini vitaminai A ir D. Be jų, piene randama ir vandenyje tirpių B grupės vitaminų. Galiausiai, riebalai savyje talpina visas įmanomas riebalų rūgštis“, – sako R. Stukas.
Taip pat, pasak profesoriaus, pienas vertinamas kaip itin svarbus ir gausus mineralinių medžiagų šaltinis, tarp kurių – kaulams būtinas kalcis, fosforas, kalis ir kiti.
Kiek vartoti?
Pasak prof. dr. R. Stuko, skirtinguose pieno gaminiuose esančias vertingąsias medžiagas žmogaus organizmas pasisavina skirtingai. „Tai net galima palyginti procentaliai. Pavyzdžiui, išgėrus saldaus pieno žmogus jo naudingųjų medžiagų per valandą įsisavina 32 proc., o išgėrus kefyro ar rūgpienio – 91 proc.“, – sako ekspertas.
Todėl skirtingomis aplinkybėmis profesorius rekomenduoja dažniau rinktis skirtingus pieno gaminius. „Pavyzdžiui, rauginti pieno produktai ypač naudingi vyresniame amžiuje, kai organizmas vertingąsias medžiagas savinasi sunkiau. Dėl turimo raugo tokie produktai tiesiog yra geriau virškinami“, – sako prof. dr. Stukas.
Galiausiai, nors pienas ir jo gaminiai smarkiai praturtina organizmą, siekiant maksimaliai geros savijautos vien gerti pieną, profesoriaus teigimu, nebus gana – svarbu užtikrinti, kad visa žmogaus mityba būtų sveika ir subalansuota.
„Vis dėlto pienas – reikšminga subalansuotos mitybos dalis, kas aiškiai pažymima kiekvienoje mitybos piramidėje. Todėl vaikams jo atsigerti rekomenduojama jau nuo vienerių metų, tiesa, tik iki pusės litro per dieną. Nuo trejų metų amžiaus galima ir daugiau. Tuo tarpu suaugusiems skanauti pieno ar jo gaminių gana kartą per dieną, tačiau galima ir daugiau – tiek, kiek norisi“, – sako prof. dr. R. Stukas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika6
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...