- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigia, kad vien žmonių su COVID-19 simptomais testavimo rezultatai dar nerodo, kad besimptomių atvejų yra mažai.
„Kuo remiantis teigiama „...kad Lietuvoje besimptomių atvejų yra pakankamai mažai, o gyventojai – sąmoningi: pajutę užkrečiamajai ligai būdingus simptomus lieka namuose, laiku kreipiasi į karštąją Koronos liniją ir liga, jei ji yra, laiku išaiškinama“. Dėl gyventojų sąmoningumo pilnai pritariu ir ačiū jiems, bet kuo remiantis teigiama, kad besimptomių atvejų mažai tikrai neaišku, nes tokių epidemiologinių argumentų iki šiol nėra pateikta? Vien žmonių su simptomais testavimo rezultatai, dar nerodo, kad besimptomių atvejų yra mažai. Tai ne rodiklis“, – tvirtina profesorius.
S. Čaplinsko tvirtinimu, PGR metodu (tyrimas iš nosiaryklės) tiriami pagrinde tik simptomų turintys asmenys (klaidingai neigiamų rezultatų gali irgi būti iki trečdalio (apie 30-40 proc.), o žmonėms su lengvai pasireiškiančiais simptomais praėjus 10 d. nuo simptomų pradžios net 90 proc. atvejų gaunami neigiami rezultatai, nors žmogus gali būti užsikrėtęs ir užkrėsti kitus. „Tuo tarpu serologiniai tyrimai iš kraujo: gali būti greitieji ir ne greitieji, naudojant veninį kraują, iki šiol stabdomi dėl nesuprantamų priežasčių nors galėtų atsakyti į daugelį neatsakytų klausimų. Todėl reikalinga tyrimų įvairovė“, – tikina profesorius.
S. Čaplinskas: informacija gali klaidinti visuomenę
„Ką parodė COVID-19 greitųjų testų validavimo tyrimas Lietuvoje? Lietuviai patikrino Austrijoje ir kt. ES gaminamus testus ir nustatė, kad jie yra geri – jų parametrai atitinka gamintojų nurodytas charakteristikas. Tai, ar tikrai reikėjo tiek laiko (du mėnesius) „marinuoti“ tuos testus ir netirti jais žmonių karantino metu?“ – kritikos strėles leidžia S. Čaplinskas.
„Beje, niekas niekada neteigė, kad serologiniai testai (nesvarbu kurie greitieji ar ne greitieji) yra naudojami ankstyvai COVID-19 ligos diagnostikai. Todėl platinama žinia, kad serologiniai testai netinka ankstyvai šios ligos diagnostikai gali klaidinti visuomenę, nes jų paskirtis yra visai kita (pvz., nustatyti infekcijos paplitimo mastą, priimti argumentuotus sprendimus dėl ankstesnio karantino švelninimo)“, – rašo profesorius.
Mokslininkai: greitieji testai koronaviruso diagnostikai netinka
Greitieji koronaviruso testai, nustatantys antikūnus kraujyje, geriausius rezultatus rodo praėjus 14-50 dienų nuo pirmųjų koronaviruso simptomų arba teigiamo PGR tyrimo atsakymo, todėl netinka koronaviruso diagnostikai, penktadienį pranešė Vilniaus universitetas.
Šio universiteto mokslininkai bei Santaros klinikų medikai vertino greitųjų testų patikimumą. Išbandžius trijų gamintojų serologinius testus, kuriais galima nustatyti IgM, IgG arba IgA antikūnus, minėtu laikotarpiu paimtuose kraujo mėginiuose IgG klasės antikūnai buvo aptinkami daugiau nei 90-yje procentų.
„Tai rodo, kad ūmios infekcijos diagnostikai serologiniai testai netinka. Jie gali būti tinkami vėlyvai arba buvusiai infekcijai patvirtinti“, – teigiama pranešime.
Scanpix nuotr.
Pasak universiteto, kol kas nėra vienodų rekomendacijų, kokiems tikslams serologiniai testai gali būti naudojami. Įvertinusios serologinių testų patikimumą, įvairios šalys pačios parengia tokias rekomendacijas.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė spaudos konferencijoje penktadienį sakė, kad vienas tokių testų panaudojimo būdų galėtų būti papildomas tyrimas siekiant patvirtinti diagnozę.
„Jei yra pacientas, kuriam visi simptomai rodytų COVID-19 ligą, bet molekulinis testas buvo neigiamas, pvz., kada ligonis galėjo patekti į gydymo įstaigą, galėjo virusas būti nebeaptinkamas nosiaryklėj, nes virusas vėlesnėse infekcijos stadijose gali būt nukeliavęs į plaučius, ir tas molekulinis testas buvo neigiamas, tokiais atvejais serologinis testas būtų pagalbinis testas patvirtinant diagnozę“, – sakė A. Žvirblienė.
Anot jos, taip pat svarstoma, kiek tikslingi Lietuvoje būtų populiaciniai tyrimai naudojant šiuos testus. Sveikatos apsaugos ministerija yra skelbusi, kad iš viso jų Lietuva yra įsigijusi pusę milijono vienetų greitųjų testų.
„Taip pat svarstomas klausimas, kiek tikslinga naudoti serologinius testus populiaciniams tyrimams, ir čia ekspertai pasakys galutinę nuomonę, ar atsižvelgiant į Lietuvos situaciją, prognozuojamą nedidelį infekuotų žmonių skaičių, ar tie populiaciniai tyrimai būtų tikslūs, ar netikslūs, ir ar verta naudoti“, – sakė VU atstovė.
Pasak universiteto, greitieji testai yra paprasti, užtrunka vos keliolika minučių, jų rezultatas matomas plika akimi, todėl jie būtų itin patogūs masiniam testavimui. Tačiau dauguma rinkoje esančių greitųjų serologinių testų nėra perėję tinkamų validavimo procedūrų, todėl prieš juos naudojant būtina įvertinti jų patikimumą.
Toks palyginimas buvo atliktas ir Lietuvoje – Akreditacijos tarnybos pavedimu jį atliko Vilniaus universiteto ir VU ligoninės Santaros klinikų tyrėjai. Jie įvertino serologinių testų jautrumą ir specifiškumą, tirdami neigiamus ir galimai teigiamus kraujo mėginius.
Prasidėjus imuniniam atsakui į virusinę infekciją, pirmiausia susidaro IgM klasės antikūnai, vėliau pradeda gamintis IgG klasės antikūnai, jie gali išlikti ilgą laiką. Priklausomai nuo infekciją sukėlusio viruso ypatybių, gali susidaryti ir IgA klasės antikūnai. Tai ypač būdinga kvėpavimo takų virusams, nes šie antikūnai gaminami gleivinėse, o iš ten pasklinda ir į kraują. Taigi visų minėtų klasių antikūnai gali būti virusinės infekcijos rodiklis, todėl jų nustatymas turi diagnostinę vertę.
Neigiami mėginiai buvo surinkti iki COVID-19 pandemijos, todėl juose negali būti antikūnų prieš SARS-CoV-2, o galimai teigiami mėginiai – iš pacientų, kuriems SARS-CoV-2 infekcija patvirtinta molekuliniais metodais (PGR).
Tyrimui buvo panaudota 160 neigiamų mėginių ir 60 galimai teigiamų mėginių, kiekvienas mėginys buvo tirtas pakartotinai, siekiant gauti kuo patikimesnius rezultatus. Tyrimams buvo gautas bioetikos leidimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...