„Žinote, vaikystėje išmokau gerą frazę: kai daug ambicijos – mažai amunicijos. Kai jau virusas atsitrauks, galėsime sau smagiai susėdę po berželiu svyruonėliu polemizuoti, kas buvo teisinga, o kas ne“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas.

Profesorius pasidalijo mintimis apie kaukių dėvėjimą su portalo kauno.diena.lt skaitytojais.

– Vienas medikas pasakojo, kad sportininkai apsaugines kaukes dėvi specialiai, mat tai pagerina plaučių veiklą ir didina plaučių tūrį. Kaip jūs vertinate šį teiginį?

– Plaučių talpos pasikeitimus galėtų sąlygoti ilgalaikis kaukės dėvėjimas ir nepertraukiamas sportavimas su kauke. Negaliu tokio scenarijaus paneigti, tačiau pats su tokiu tyrimu ir rezultatais nesu susidūręs. Visgi pasirinkus tinkamą mokslinę metodologiją tyrimą atlikti įmanoma – tai yra tiriant sportininkų kvėpavimo funkcinius mėginius – specialiuosius rodiklius. Tačiau tikrai egzistuoja patikimi trumpalaikę veido kaukės įtaką vertinantys tyrimai, kurie publikuoti šiais metais. Veido kaukės sportininkams labai intensyvaus krūvio metu sumažina deguonies įsotinimą, nors ir nežymiai, bet patikimai ir taip pat laikinai krūvio metu padidina anglies dvideginio koncentraciją 20 procentų. Tai leistų prognozuoti, kad ilgalaikis kaukės dėvėjimas verstų sportininką adaptuotis – didinti kvėpavimo tūrius ar kitos kvėpavimo biomechanikos rodiklius. Hipotetiškai – kodėl ne, visai įdomi ir turinti logikos mintis.

– Neretai galima išgirsti nuogąstavimų, kad keletą valandų per dieną kaukę dėvintis asmuo sau tik kenkia, mat tai gali išprovokuoti žmogaus dusimą, jis neva gali prisikvėpuoti dar daugiau virusų. Ypač apie tai buvo kalbama tuomet, kai trumpam buvo nustatyta prievolė pradinukams ir darželinukams dėvėti kaukes pamokų metu. Ar išties kiekvieną dieną kelias ar daugiau valandų dėvimos kaukės gali pabloginti žmogaus būklę. Kaip?

– Toks nuogąstavimas yra suprantamas, visgi tokių įrodymų nėra. Žmogaus būklės apsaugos priemonės nepablogina. Jeigu pas žmogų virusas jau yra apsigyvenęs ir besidauginantis, tai jo yra žymiai daugiau nei pakankamai. O pasiūlymas iškvėpti laisvai tam, kad skleisti ir sėti – atrodytų makabriškas. Atkreipiu dėmesį, kad mums, dirbantiems ligoninėje, kai kurios kaukės, kurios leidžia iškvėpti nefiltruotą orą, netgi neleidžiamos ne COVID-19 erdvėse. Tai labai logiška, nes jeigu netyčia užsikreti ir dar nežinai, nejauti simptomų, gali tapti nešiotoju, o jei tavo iškvepiamas oras yra nefiltruojamas – reiškia tu platini, sėji virusą.

Labai svarbu žinoti, kad pakartotinis veido kaukės dėvėjimas mažina jos filtruojamąją naudą. Tad laikysenos prasme kaukė išliks prasminga, tačiau naudingumo prasme kels mažų mažiausiai didelių abejonių.

Prof. dr. Andrius Macas. Kauno klinikų nuotr.

– Jeigu asmuo, dėvintis kaukę, teigia, kad jis dūsta, jam pradeda skaudėti galvą ar patiria kitus nemalonius pojūčius, ar jis turėtų susirūpinti? Gal tokie simptomai rodo, kad asmens sveikata šlubuoja ir ją vertėtų pasitikrinti pas medikus?

– Visų pirma, tai gali būti susiję visai ne su kaukės dėvėjimu. Suprantama, kad kaukė psichologiškai veikia net ir labai sveiką žmogų.  Dar daugiau – jei kaukė ar ją prilaikančios virvelės gerai spaudžia ausis – ausų skausmas gali išprovokuoti ir stiprų galvos skausmą. Tuomet reikėtų pasiieškoti sau priimtinos kaukės ir toliau sėkmingai ją nešioti. Tačiau gali būti, kad šiuos simptomus provokuoja kitos žmogui žinomos ar nežinomos būklės, tarkim, pakilęs arterinis kraujo spaudimas. O gal tai virusinės ligos pradžia ir save reikia akylai stebėti?

Pamatai žmogų su kauke ir prisimeni, jog dabar ne 2019-ųjų gruodis, o 2020-ųjų. Kaipmat ateini „į protą“. Ir nepuoli prie žmogaus tiesti „penkis“, čiupinėtis ir kitaip glėbesčiuotis. Kitaip aš užsimirščiau. O jūs?

– Kaip vertinate sprendimą dėvėti kaukes lauke? Ar tai nėra perteklinis reikalavimas, jeigu žmogus vaikšto parke, mieste esančiame miškelyje ar kitose viešose vietose vienas ar su šeima? Kodėl svarbu kaukes dėvėti lauke?

– Vertinu pozityviai. Visų pirma, tai byloja apie tavo paties laikyseną: „Man rūpi kas vyksta aplink – aš saugausi ir saugau tave“. Pamatai žmogų su kauke ir prisimeni, jog dabar ne 2019-ųjų gruodis, o 2020-ųjų. Kaipmat ateini „į protą“. Ir nepuoli prie žmogaus tiesti „penkis“, čiupinėtis ir kitaip glėbesčiuotis. Kitaip aš užsimirščiau. O jūs?

Visai kas kita, jeigu jūs esate nuošalioje vietoje – esate vienas ar su šeima miške, sodyboje. Tuomet visai kas kita. Tačiau iliustruosiu ir kitu pavyzdžiu – anksti ryte vis išeinu pasivaikščioti. Štai prieš savaitę sukau ratą gimtojoje Vilijampolėje. Vienas, tamsoje, nuošalioje vietoje, ėjau sutvarkytais paneriais ir... iš pilietiškos senjorės ankstyviausią rytą, 5.55 val., iš kažkokio skersgatvio sulaukiau pastabos kaip peilio į paširdžius: „Alio, pone, o kur jūsų kaukė?“ Ar ji  tą ankstyvą rytą neteisingai manęs klausė? Teisingai!

– Viešojoje erdvėje susidaro įspūdis, kad kaukių dėvėjimas supriešina tautiečius: vieni jas dėvi ir vykdo reikalavimus, kiti dėl to pyksta, keikia šį reikalavimą ir stengiasi jį kuo dažniau apeiti. Ar jūs pastebėjote, kad kaukių dėvėjimas yra opus klausimas? Ką jūs galėtumėte pasakyti tiems, kurie kaukes viešose vietose dėvi tik todėl kad negautų baudos arba dėvi jas netinkamai?

– Aš laikausi pozicijos, kad kaukės užsidėjimas yra geras tonas. Šiuo metu ir protingas žingsnis. O susipriešinimas arba susijaudinimas – tai beprasmis debatas. Ypač šiuo metu. Žinote, vaikystėje išmokau gerą frazę: kai daug ambicijos – mažai amunicijos. Kai jau virusas atsitrauks, galėsime sau smagiai susėdę po berželiu svyruonėliu polemizuoti, kas buvo teisinga, o kas ne.

– Dėvėti kaukes lauke šiuo metų laiku yra ne itin lengva – lauke vis dažniau būna neigiama temperatūra, yra aukštas drėgmės lygis, tad kaukės greitai sušlampa. Gal turite naudingų patarimų, kaip jas dėvėti?

– Tačiau kaukės kartu ir sulaiko šiltą orą, palaiko drėgmę, o mes patys neretai skundžiamės, koks sausas oras ir kaip jis džiovina. Pastebėjau, kad net dviratį šiuo metu su kauke minti malonu – negaunu gūsio šalto oro, o pašildytą ir malonios drėgmės.

Tokią kaukę po intensyvesnio panaudojimo patarčiau nesusigrūsti į kišenę, o tinkamai paruošti, ar bent jau išsidžiovinti.

– Ar žmonėms, kurie jau persirgo koronavirusu, yra tikslinga dėvėti kaukes?

– Žinoma, juk tai visų pirma yra pagarbos kitiems ir pilietiškos laikysenos klausimas. Logiška, galima sakyti, kad persirgusiam asmeniui nereikia jos dėvėti, tačiau tokiu atveju paklauskime savęs: jeigu būtume persirgę, ar drąsiai, be baimės ir be kaukės eitume į reanimacijos skyrių slaugyti 5-6 sergančiųjų aktyvia infekcija? Turbūt ne. Tai gal užsidėkime kaukę. Dar sakoma, kad nors ir nedažnai, bet COVID-19 galima užsikrėsti ir pakartotinai, tai kam vaidinti zuikį drąsuolį?

– Kartais tenka pastebėti, kad vaikai netinkamai dėvi apsaugos priemones, nes įprastos medicininės kaukės jiems yra didokos, jos krenta, lakstantiems mažyliams jos greitai sušlampa, o tada nebeatlieka funkcijų. Kokių patarimų turėtumėte šiuo klausimu?

– Atkreipkime dėmesį, kad Lietuva laikosi nuostatų, kurių laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių tautų vaikų fondas (UNICEF), kurios kalba apie kaukių nedėvėjimą mažyliams. Tad manau, kad neuždėti kaukių mažyliams buvo protinga. To ir laikytasi. Antra vertus, tai moksleivis (jei vaikas – ne pradinukas), dėvintis kaukę, mokosi gero tono, pagarbos valstybės įstatymams ir jam rūpi aplinkiniai. Juk tai teisinga.