- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad Sveikatos ekspertų taryba parengė tris COVID-19 pandemijos situacijos šalyje valdymo scenarijus: jeigu karantinas šalyje nebūtų įvedamas, jeigu karantinas įvedamas, bet piliečiai jo nesilaiko bei trečiasis – žmonės karantino rekomendacijų laikosi.
Profesoriaus teigimu, jeigu Lietuva neįvestų karantino, po šešių savaičių šalis turėtų 95 tūkstančius žmonių, sergančių koronavirusu.
„Kas būtų, jeigu nieko nebūtų, tai reiškia, kad jei neturėtume šiuo metu karantino ir gyventume savo įprastą gyvenimą. Tai tikrai ateitų Grinčas ir pavogtų Kalėdas. Mūsų skaičiavimais, gruodžio pabaigoje turėtume beveik 95 tūkstančius žmonių, sergančių koronavirusu. Pritaikant proporcijas, Lietuvos ligoninėse tuomet būtų gydoma apie 4,5-5 tūkstančiai pacientų. Kad įsivaizduotume, Kauno klinikose yra per 2 tūkst. lovų iš viso“, – teigė jis.
Manome, kad situacija tikrai gali būti neblogai suvaldyta.
M. Stankūnas pateikė ir antrąjį scenarijų, jei dalis lietuvių karantino rekomendacijų nesilaikytų.
„Kitai prognozei taikėme tokią prielaidą: dabar, įvedus karantiną, iš pradžių žmonės rimtai pasižiūri, o po to nusprendžia, kad čia nerimta ir atsipalaiduoja. Tuomet turėtume ne tokį baisų variantą, bet gruodžio pradžioje turėtume 50 tūkstančių žmonių, sergančių koronavirusu. Bet taip pat taikome prielaidą, kad žmonių sąmoningumas bus didelis ir rekomendacijų laikysis“, – sakė jis.
Profesorius vis dėlto viliasi, kad karantino sąlygų žmonės laikysis ir pateikė trečiąją scenarijų.
Freepik.com nuotr.
„Manome, kad situacija tikrai gali būti neblogai suvaldyta. Mes prognozuojame, kad lapkričio 20 dieną, kitais skaičiavimais, lapkričio 27 dieną, atvejai turėtų pradėti mažėti. Pagal mūsų skaičiavimus, jeigu įvyks ne tie baisūs variantai, o labiausiai tikėtini, tai mums reikia būti pasiruošus apie 1500 lovų. Manau, toks lovų skaičius, galėtų mus nuraminti ir tikrai mes galime susitvarkyti su išaugusių pacientų skaičiumi“, – sakė jis.
M. Stankūnas taip pat teigė, kad šiuo metu Lietuvoje nuo visų atvejų penkiems procentams reikia stacionarinės pagalbos.
„Matome, kad kurį laiką yra gražiai nusistovėjęs procentas, kad nuo visų atvejų penkiems procentams reikia stacionarinės pagalbos. (...) Pusei tų, kurie gydomi stacionare, reikia deguonies kaukių. Dešimtadaliui, kurie gydomi stacionare, reikia pagalbos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose“, – teigė jis.
ELTA primena, kad G. Nausėda inicijavo patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą. Šios tarybos tikslas – padėti naujajai valdžiai perimti svarbiausius koronaviruso pandemijos valdymo aspektus.
Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, Taryba Prezidentūrai bus priskiriama laikinai, vėliau ji bus priskirta naujajai Vyriausybei.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, kad nereikėtų pervertinti prezidento iniciatyvos burti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą. Pasak jo, vargu ar darbą baigiantis Ministrų Kabinetas ras laiko į darbo procesą įtraukti šią šalies vadovo buriamą ekspertų grupę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...