Profesorius pirmiausia išdėstė keletą mokslininkų paskelbtų faktų apie pačią ligą.

Britų medicinos žurnalo (BMJ) skaidrėje parodyta, kad didžiausia dalis susirgusių C0VID-19 serga lengvai arba vidutiniškai sunkiai. Šioje grupėje dažniausia ligos trukmė 5 paros (nuo 2 iki 10 parų). Gydymas yra simptominis (skysčiai, poilsio režimas, paracetamolis, ibuprofenas esant karščiavimui ir skausmams).

Sunki ligos eiga vystosi daug mažesnei grupei pacientų. Šioje grupėje lūžio taškas – 7 para, kuomet vargina stiprėjantis dusulys, pulsoksimetras rodo sumažėjusį kraujo įsotinimą deguonimi – SpO2 rodiklis krenta mažiau negu 92 proc. Vykstama į ligoninę, kur bus skiriamas papildomas deguonis ar taikomos kitos priemonės.

Profesorius priminė, kad dažniausiai užsikrečiama bent 15 min. bendraujant su kitu asmeniu be kaukės mažesniu kaip 2 metrų atstumu. „Naujausi JAV duomenys rodo, kad užsikrėtimo rizika lieka aukšta bendraujant su sergančiu asmeniu keletą sykių, kai vieno kontakto laikas – kelios minutės, tačiau suminis bendravimo laikas ilgesnis negu 15 min. Liga dažniausiai prasideda praėjus 5-6 paroms po užsikrėtimo. Sergantis COVID-19 asmuo kitus užkrečia 1-2 paras prieš pasireiškiant simptomams ir gali užkrėsti iki 9 ligos dienos, – atkreipia dėmesį V. Kasiulevičius. –  Nors atliekant PGR  mėginius SARS-CoV-2 viruso RNR aptinkama vidutiniškai 17 parų ir netgi ilgiau (maksimaliai 83 paras), bet viruso kultūros po 9 ligos dienos jau neišauginamos. Todėl 10 dienų izoliacija susirgus, kad neužkrėsti kitų, yra pakankama.“

Kaip sumažinti sunkiai sergančių asmenų skaičių? Anot profesoriaus, yra žinoma, kad vyresnis amžius, vyriška lytis ir didesnis kūno masės indeksas koreliuoja su sunkesne susirgimo eiga, tačiau įvairios lėtinės ligos taip pat susijusios su didesne rizika. „Yra būtina šiomis ligomis sergantiems žmonės aiškiai komunikuoti, kaip jie turi elgtis siekdami apsisaugoti“, – rašo V. Kasiulevičius.

Grupė „Likite namuose“

Nuo bet kokio kontakto su COVID-19 sergančiais būtina saugoti šias žmonių grupes (didelė rizika):

Pacientai po solidinio organo (kepenų, inksto, kasos) transplantacijos (recipientai), kurie gauna gydymą, sukeliantį ilgalaikį imuninės sistemos slopinimą

Vėžys:

    * Šiuo metu taikoma chemoterapija

    * Radioterapija sergant plaučių vėžiu

    * Kraujo / kaulų čiulpų vėžys bet kuriame gydymo etape

    * Imunoterapija arba gydymas antikūnais

    * Taikomi vėžio gydymo būdai, turintys įtakos imuninei sistemai

  * Kaulų čiulpų ar kamieninių ląstelių transplantacija per pastaruosius 6 mėnesius arba imunosupresinis gydymas

    * Imunosupresinės būklės, kurios reikšmingai  padidina infekcijos riziką

Sunki kvėpavimo takų liga:

    * Sunki astma (≥3 steroidų kursai per 12 mėnesių)

    * Sunki LOPL (≥3  steroidų kursai per 12 mėnesių)

    * Cistinė fibrozė, intersticinė plaučių liga, sarkoidozė, bronchektazinė liga ar plautinė hipertenzija

Retos ligos ar įgimtos medžiagų apykaitos ligos:

    * Sunkus kombinuotas imunodeficitas

    * Homozigotinė pjautuvinių ląstelių liga (pjautuvinė anemija)

    * Nėštumas, kai sergama sunkia įgimta arba įgyta širdies liga

Griežtos socialinės distancijos grupė

Šiomis ligomis sergantys asmenys turi vengti užsikrėtimo COVID-19, laikytis distancijos ir esant galimybei nešioti kaukes, kadangi yra priskiriami vidutinei rizikos grupei:

Lėtinė, nesunki kvėpavimo takų liga:

    * Astma

    * LOPL (emfizema ir lėtinis bronchitas)

    * Alerginis alveolitas

 Lėtinė inkstų liga:

    * 3 arba 4 stadija

    * Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai reikalinga dializė

 * Paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas, kai numatyta atlikti transplantaciją

Širdies liga:

    * Stazinis širdies nepakankamumas

    * Širdies vožtuvų ligos

Lėtinė kepenų liga:

    * Lėtinis infekcinis hepatitas (hepatitas B arba C)

    * Su alkoholio vartojimu susijusi kepenų liga

    * Pirminė tulžies cirozė

    * Pirminis sklerozuojantis cholangitas

    * Hemochromatozė

Lėtinės neurologinės būklės:

    * Epilepsija

    * Parkinsono liga

    * Motorinių neuronų liga

    * Cerebrinis paralyžius

    * Demencija (Alzheimerio liga, kraujagyslinė ar frontotemporalinė)

    * Dauno sindromas

Cukrinis diabetas:

    * 1 tipas

    * 2 tipas

Būklės ar gydymas, galintys padidinti infekcijos riziką (pvz. gydymas steroidais):

    * Reumatoidinis artritas

    * Sisteminė raudonoji vilkligė

    * Ankilozuojantis spondilitas ar kita uždegiminė artropatija (pvz., psoriazinis artritas)

  * Jungiamojo audinio liga (pvz., Ehlers-Danlos sindromas, skleroderma, Sjögreno sindromas)

    * Polimiozitas arba dermatomiozitas

    * Vaskulitas (pvz., gigantinių ląstelių arteritas, mazginis poliarteritas, Becheto sindromas)

Kitos sveikatos būklės, susijusios su padidėjusia rizika, tačiau nepriskirtos konkrečiai grupei. Tačiau šių susirgimų atvejais taip pat rekomenduojama vengti kontakto su COVID-19 sergančiais asmenimis. Į tokių susirgimų sąrašą patenka:

Širdies ir kraujagyslių ligos:

    * Prieširdžių virpėjimas

   * Persirgtos ligos: miokardo infarktas, insultas, krūtinės angina, trumpalaikis išemijos priepuolis

    * Periferinių kraujagyslių liga

    * Nustatyta ir gydoma arterinė hipertenzija

    * Hipertirozė

    * Lėtinis pankreatitas

    * Nealkoholinė kepenų liga

    * Malabsorbcija:

    * Celiakija

    * Steatorėja

    *Pepsinė opa (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos)

    * Osteoporozė ir klubo, stuburo, peties ar riešo lūžiai

Sunki psichikos liga:

    * Bipolinis afektinis sutrikimas

    * Psichozė

    * Šizofrenija arba šizoafektinis sutrikimas

    * Sunki depresija

ŽIV infekcija

* Hipersplenizmas

* Sfingolipidozės (pvz., Tay-Sachso liga)

* Praeityje įvykusi tromboembolija

* Tuberkuliozė.