„Nebūkime naivūs. Naujasis virusas šiais ir kitais metais yra ir bus didžiausia grėsmė mūsų sveikatos apsaugos sistemai, ekonomikai ir pagaliau mūsų kasdieniam gyvenimui. Ir net tiems žmonėms, kurie neigia pandemiją, netiki visokiomis šios pandemijos rizikomis. Gal net tiems žmonėms labiau. Lietuva gali užsidaryti arba atvirkščiai ignoruoti karantiną, bet ekonomika vis tiek smuks, nes užtenka užsidaryti Lenkijos sienai, Vokietijos oro uostams, Kinijos gamykloms ir visai nebesvarbu, kiek švedų lieka kavinėse“, – teigia profesorius.

Kai išgyvensime ateinantį rudenį, žiemą ir pavasarį, tuomet galėsime dalinti dovanas, ar tai kas bus iš jų likę.

„Sunku apibendrinti, bet panašu, kad efektyvus karantinas leidžia anksčiau atverti šalį, kai protrūkis rimsta, o tai suteikia šansą atsigauti ekonomikai. Nors dėl ekonomikos nebūčiau tikras, jau dabar daliname dovanas į kairę ir į dešinę tarsi cunamis būtų praūžęs. Cunamio dar nebuvo. Kai išgyvensime ateinantį rudenį, žiemą ir pavasarį, tuomet galėsime dalinti dovanas, ar tai kas bus iš jų likę. Bet aš ne ekonomistas ir ne valstybės vyras. Jie žino, ką daro geriau už mus. Tikriausiai“, – svarsto V. Kasiulevičius.

Profesorius sako, kad imunitetą šiam virusui turi toli gražu ne visi. „Kodėl mums visiems reikia gerai pasiruošti rudeniui? Jau pakankamai aišku, kad virusas nemėgsta tam tikros drėgmės ir temperatūros, kurios aplink dabar gausu. Ir jeigu žmonių organizmai šitą virusą pažinotų taip, kaip pažįsta gripą, protrūkių jokių nebūtų. Visi verčiasi per galvą norėdami sužinoti, koks realus Lietuvoje persirgusių skaičius. Turiu viltį, kad visus leidimus toks tyrimas gaus ir vadovaujamas Kauno kolegų pavyks, tačiau galiu jums jau dabar pasakyti – vos keli procentai geriausiu atveju. Daugiau kaip 90 procentų mūsų populiacijos neturi imuniteto. Todėl vasara ar ne vasara, o virusas visgi prikimba, jeigu kontaktai artimi. Viename bute gyvenant ar vienam kabinete dirbant virusui nesvarbus metų laikas. Imuniteto Lietuvoje neturi 9 iš 10“, – konstatuoja profesorius.

Joks jaunikaitis ant balto žirgo neatjos ir nepabučiuos virusu užsikrėtusios Lietuvos mergelės.

„Tačiau vasara gera tuo, kad virusui sunkiau plisti lašelių ar aerozolių pavidalu, o ir jo paties tvarumas mažesnis. Kas kita šaltas sezonas. Jam ir turime ruoštis be jokių iliuzijų. Vakcinos rudenį neturėsime, na, gal kam nors išimtis nusišypsos eksperimento tikslu. Remdesiviras pasiutusiai brangus, ne oseltamiviras gripui. Ligoninėse vietų daugiau neatsirado, medikų šeštą kursą Lietuvoje baigs keli šimtai, bet blogėjanti kitų lėtinių ligų situacija neleis visų jų pajėgų panaudoti COVID-19 problemai. Joks jaunikaitis ant balto žirgo neatjos ir nepabučiuos virusu užsikrėtusios Lietuvos mergelės. Ji nuo to nepasveiks, greičiau užkrės jaunikaitį patį“, – pasakoja profesorius.

„Tai kas mums lieka? Tas pats judėjimo apribojimų režimas, nuotolinis darbas, testavimas (PGR ir serologija), kaukės, pirštinės ir dezinfekcinos skystis. Jau daug kartų tai pasitvirtino, suveiks ir žiemą. Ir aišku, medikų sukaupta patirtis gydant. Galite keikti Lietuvos medikus, kiek širdis geidžia, bet padalinus susirgusių skaičių is mirusių, mes atrodome tikrai ne paskutiniai liurbiai. Bet tai ir dėka jūsų visų, kurie laikėsi apribojimų ir tai, kad sveikatos apsaugos sistema neperdegė, nors medikai ir ėmė užsikrėsti infekcija gana greitai. Bet nusispjovus į apribojimus atsitinka paprastas dalykas – 30-40 procentų medikų užsikrėtus, daliai kolegų mirus, likusieji ima abejoti, ar vykdyti pareigą“, – konstatuoja V. Kasiulevičius.

Viename bute gyvenant ar vienam kabinete dirbant virusui nesvarbus metų laikas. Imuniteto Lietuvoje neturi 9 iš 10.

Profesorius sako, kad verslas turi išmokti pritaikyti ekonomiką dirbti įvairių ribojimų režime. „Aš negąsdinu, bet geriau gal nereikia tokio scenarijaus. Nebus kada raudoti dėl senyvo amžiaus žmonių segregacijos ir atokaus psichologinio streso. Italijos Bergame mirčių skaičius pandemijos metu šoko 500 procentų. Ir tuomet jau ekonomika mažai berūpi. Todėl aš labai nuoširdžiai noriu pakviesti verslo žmones investuoti ne į kovą su galimu nauju karantinu rudeniop, kuris dėl rinkimų greičiausiai bus paskelbtas per vėlai, o tiesiog pabandyti pritaikyti ekonomiką dirbti įvairių ribojimų režime“, – siūlo profesorius.