„COVID-19 plinta ne difuziškai, o šuoliais t. y. maišantis kontaktiniams tinklams. Šiame procese esminis yra „superplatintojų“ vaidmuo. Vienas „superplatintojas“ vidutiniškai užkrečia aštuonis asmenis kartais išplatindamas infekciją ne tik savo, bet ir kituose kontaktiniuose tinkluose. Dešimt procentų „superplatintojų“ atsakingi už 80 procentų užsikretimų. Visiems kitiems lieka tik dvidešimt procentų atvejų. Socialinio ir genetinio „superplatintojų“ profilio identifikavimas ateityje gali padėti tikslingai nukreipti resursus tokių asmenų testavimui ir ankstyvam izoliavimui. Manoma, kad dauguma „superplatintojų“ yra jauni (ne vaikai) arba vidutinio amžiaus, turintys gerai išplėtotus socialinius ryšius žmonės, sergantys lengva infekcijos forma ir / arba neteikiantys pasireiškusiems simptomams didelės reikšmės“, – feisbuke rašė profesorius.

Kontaktinių tinklų susikirtimai vyksta parduotuvėse, darbovietėse, bažnyčiose, mokyklose, visur, kur susitinka skirtingų bendruomenių ir socialinių grupių atstovai.

Feisbuko nuotr.

V. Kasiulevičius aptarė dažniausias vietas, kuriose susikerta kontaktiniai tinklai. „Kontaktinių tinklų susikirtimai vyksta parduotuvėse, darbovietėse, bažnyčiose, mokyklose, visur, kur susitinka skirtingų bendruomenių ir socialinių grupių atstovai. Modernios epidemiologijos tikslas yra išvengti kontaktinių tinklų maišymosi. Ribojami susibūrimai, mokyklų, parduotuvių, kontaktinių paslaugų įmonių, religinių bendruomenių veikla, o kai kuriuos kontaktinius tinklus siekiama izoliuoti saugiame socialiniame burbule. Dar vienas infekcijos valdymo būdas yra judėjimo šalies teritorijoje ribojimas siekiant sumažinti užkrato patekimą iš kitų šalies savivaldybių“, – apie galimas viruso plitimo valdymo priemones mintimis dalijosi profesorius.

„Riboti judėjimą tarp skirtingų savivaldybių tikslinga ne tik dėl kontaktinių tinklų sankirtų prevencijos, bet ir todėl, kad kontaktų ribojimo efektas mažesnėse bendruomenėse pasireiškia gana anksti. Tokiose bendruomenėse virusas greitai „išdega“, jeigu nėra „pamaitinamas“ įvežtiniais atvejais. Tai leidžia sparčiau atkurti „švarias“ nuo viruso zonas ir atskirose savivaldybėse grįžti į normalų gyvenimą, sumažinant vietinių gydymo įstaigų apkrovimą bei anksti atveriant tam tikras veiklas. Tuo tarpu Vėlinių šventė, Kalėdos yra infekcijos plitimo rizikos laikotarpiai, kai intensyviai maišosi skirtingi kontaktiniai tinklai“, – teigė V. Kasiulevičius.

Socialinių tinklų susikirtimo dažnumas lemia ir pandemijos plitimo intensyvumą. „Tikėtina, kad mūsų minėtas kontaktinių tinklų maišymosi greitis skirtingo gyventojų tankio, infrastruktūros, socialinio gerbūvio, socialinių ryšių intensyvumo teritorijose nulemia pandeminės bangos aukštį ir trukmę. Ten, kur kontaktinių tinklų susikirtimo dažnis bei intensyvumas didelis, ten būdinga santykinai aukšta ir trumpa pandemijos banga. Tuo tarpu šalyse, kuriose bendruomenės labiau izoliuotos atstumo, socialinių ryšių hierarchijos, ten skirtingi kontaktiniai tinklai rečiau susikerta, bangos aukštis yra mažesnis, bet bangos trukmė yra ilgesnė“, – feisbuke rašė profesorius.

Primename, kad per praėjusią parą patvirtinta 3418 nauji koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 44 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Tai didžiausias per parą užfiksuotų naujų atvejų ir mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios.

Praėjusią parą pasveiko 1622 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 99 tūkst. 869 asmenys, 55 tūkst. 143  – tebeserga, 43 tūkst. 379 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 907 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 440 užsikrėtusiųjų. Praėjusią parą ištirti 13 tūkst. 628 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 448 tūkst. 398.