- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Profesorius Saulius Čaplinskas pasidalijo informacija apie šalutinį vakcinos nuo COVID-19 poveikį. Anot jo, tai – vienas dažniausiai užduodamų klausimų.
Šiuo metu daugiausiai skiepijimų atliekama „Pfizer“ ir „BioNtech“ gamintojo COVID-19 vakcina „Comirnaty“.
Anot profesoriaus, šios vakcinos informaciniame lapelyje yra rašoma, kad „Comirnaty“, kaip ir kitos vakcinos, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Taip pat vakcinos informaciniame lapelyje yra nurodyti galimi vakcinos šalutiniai poveikiai pagal jų pasireiškimo dažnį. Šalutiniai vakcinos poveikiai gali pasireikšti labai dažnai (dažniau nei vienam iš dešimties ≥1/10), dažnai (≥1/100 iki <1/10), nedažnai (rečiau kaip 1 iš 100), retai (gali pasireikšti 1 iš 1000).
„Tarp labai dažnų nepageidaujamų reakcijų nurodomas skausmas injekcijos vietoje (daugiau nei 80 proc.), nuovargis (daugiau nei 60 proc.), galvos skausmas (daugiau nei 50 proc.), raumenų skausmas ir šaltkrėtis (daugiau nei 30 proc.), sąnarių skausmas (daugiau nei 20 proc.), karščiavimas ir injekcijos vietos patinimas (daugiau nei 10 proc.). Prie dažnų šalutinių poveikių nurodoma: paraudimas injekcijos vietoje bei pykinimas“, – feisbuke rašė S. Čaplinskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šios reakcijos klinikinių vakcinos tyrimų metu paprastai buvo lengvos arba vidutinio intensyvumo ir išnykdavo praėjus kelioms paroms po skiepijimo.
Intensyvėjant vakcinacijos aprėptims, atsiranda vis daugiau duomenų apie vakcinos šalutinius poveikius įskiepijus vakcinos pirmąją ir antrąją dozę. „Pirmosios JAV atliktų COVID-19 vakcinos skiepijimų nepageidaujamų poveikių apžvalgos parodė, kad tiek jaunesniųjų (16-55 m.) tiek vyresniųjų (vyresnių nei 55 m.) amžiaus žmonių grupėse ir po pirmos skiepo dozės, ir po antros dozės įskiepijimo dažniausias nepageidaujamas poveikis buvo nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas. Jaunesniųjų grupėje po pirmos dozės įskiepijimo tarp dažniausių nepageidaujamų poveikių nuovargis sudarė 47,4 proc., o po antros – 59,4 proc.; tuo tarpu vyresnio amžiaus asmenų grupėje nuovargis atitinkamai sudarė 34,1 proc. ir 50,5 proc., – vardija profesorius. – Galvos skausmas buvo antras dažniausias nepageidaujamas poveikis ir po pirmos dozės, ir po antros dozės. Šalutinių poveikių struktūroje jaunesniųjų amžiaus grupėje šis poveikis sudarė 41,9 proc. po pirmos dozės ir 51,7 proc. – po antros dozės įskiepijimo; vyresnėje amžiaus grupėje – po pirmos dozės – 25,2 proc. ir 39 proc. po antros dozės.“
Anot S. Čaplinsko, trečioje vietoje pagal pašalinių poveikių pasireiškimo dažnumą rikiuojasi raumenų skausmas, po to šaltkrėtis ir sąnarių skausmas bei dar rečiau karščiavimas. Pastarasis dažnesnis po antros skiepo dozės. Vėmimas rečiau pastebimas vyresnio amžiaus žmonių grupėje ir panašiai po abiejų dozių, o viduriavimas – taip pat rečiau pastebėtas vyresnio amžiaus žmonių grupėje.
„Mokslininkai neabejoja, kad vakcina yra saugi. Nors trumpalaikis šalutinis poveikis po skiepo yra dažnas (nuovargis, galvos, raumenų skausmas, ar skausmas ir patinimas dūrio vietoje), tačiau jis paprastai trunka 2–3 dienas po skiepo ir dažniau pasitaiko po antros dozės bei jaunesniems žmonėms Dauguma šalutinių reiškinių paprastai praeina savaime“, – rašo S. Čaplinskas.
Jis primena, kad jeigu po skiepijimo patiriama kokia nors nepageidaujama reakcija, apie ją reikia pranešti gydytojui bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). „Jeigu po pirmo skiepo atsiranda sunki alerginė reakcija, antras skiepas nerekomenduojamas. Vakcina neturėtų būti skiriama, jeigu yra žinoma alergija kokiam nors vakcinos komponentui. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms yra žinoma alergija vakcinoje esančiam polietilenglikoliui (PEG). Tai lipidinis junginys, esantis kai kuriuose maisto produktuose, gėrimuose, dantų pastose, šampūnuose ir vaistuose. Po skiepo žmones reikia stebėti 15 minučių, – rašo profesorius. – Paprastai vakcinos turi tik trumpalaikį šalutinį poveikį. Tuo tarpu jau gerai žinoma, kad COVID-19 liga gali turėti ilgalaikes pasekmes (post COVID-19 sindromas), kuris pasireiškia neįprastu nuovargiu, lėtiniu kosuliu ir dusuliu, krūtinės skausmu, pažinimo funkcijų sutrikimu, dėmesio koncentracijos sunkumais, depresija. Tai dar vienas argumentas, kodėl reikia nuo šios ligos skiepytis. Daug diskusijų sukėlė, ar vakcina bus veiksminga apsaugant nuo naujų (mutavusių) virusų variantu? Visi virusai, bėgant laikui, turi savybę mutuoti (keistis) ir šis virusas nėra išimtis. Nors neseniai užfiksuoti du reikšmingi Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje virusų variantai turi daug mutacijų, vakcina buvo sukurta siekiant neutralizuoti visą smaigalio baltymą, todėl vakcina, tikimasi, vis tiek bus veiksminga. Atliekami tolesni tyrimai, skirti konkrečiai įvertinti vakcinų veiksmingumą prieš naujuosius viruso variantus.“
Statistikos departamento antradienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 58 tūkst. 599 žmonės, abiem dozėmis – 9021 žmogus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...