Koronavirusas ir vaikai: profesorius išdėstė faktus

  • Teksto dydis:

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas ir profesorius Saulius Čaplinskas išdėstė faktus, kuriuos medicinos ir mokslo pasaulis jau žino apie koronaviruso įtaką vaikams.

„Vaikai ir paaugliai iki 18 metų sudaro 1-3 proc. registruotų infekcijų skaičiaus, nors ši amžiaus grupė sudaro net 29 proc. pasaulio gyventojų, – antradienio vakarą feisbuke rašė profesorius. – Iki 20 metų amžiaus imlumas SARS-CoV-2 virusui yra perpus mažesnis nei po 20 metų amžiaus. Mažesnis vaikų imlumas gali būti dėl imuninės kryžminės apsaugos nuo kitų kvėpavimo takų koronavirusų, kuriais vaikai užsikrečia dažniau nei suaugusieji. Taip pat vaikai turi mažiau viruso įsiskverbimui į ląstelę reikalingų ACE-2 receptorių. Užsikrėtimo lygis tarp paauglių yra didesnis nei tarp vaikų! Klinikinių simptomų pasireiškimas: 10–19 m. amžiaus asmenims – 21 proc., kai vyresniems nei 70 m. amžiaus – iki 69 proc.“

Anot profesoriaus, tik  20 proc. SARS-CoV-2 užsikrėtusių vaikų turėjo suaugusiems būdingą simptomą anosmiją, o karščiavo maždaug pusė vaikų.

„Turbūt dėl to jie ir buvo skubiosios pagalbos skyriuje, kur jiems ir buvo diagnozuota liga.  Kadangi vaikai paprastai serga lengvesne ligos forma ir jiems pasireiškia mažiau simptomų, užsikrėtimo atvejai vaikams gali likti ir nepastebėti. Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui bus daug vaikų, kurie atrodys sergantys COVID-19, nors iš tikrųjų ja nesirgs. Be laboratorinių tyrimų skirtumo neįžvelgsime“, – rašė S. Čaplinskas.

Prasidėjus peršalimo ligų ir gripo sezonui bus daug vaikų, kurie atrodys sergantys COVID-19, nors iš tikrųjų ja nesirgs. Be laboratorinių tyrimų skirtumo neįžvelgsime.

Inkubacinis laikotarpis tarp užsikrėtimo COVID-19 ir simptomų atsiradimo vaiko organizme yra toks pat kaip ir suaugusio – 5 - 6 dienos, bet gali svyruoti nuo 1 iki 14 dienų.

Buvo nustatyta, kad kai kurie vaikai  bent jau ligos pradžioje išskirdavo 10, 100, 1000 kartų daugiau virusų RNR nei sunkiai sergantys suaugusieji. „Tačiau didesnė virusų koncentracija nebūtinai reiškia labiau užkrečiamą, nes „virusų RNR“ tai ne „virusai“. Ar šie vaikai išskiria „gyvus virusus“, galinčius aktyviai užkrėsti kitus, dar reikia nustatyti atlikus virusų pasėlių tyrimą. Atlikus tik PGR tyrimą žodis „užkrečiamas“ gali būti klaida, – rašė profesorius. – Sergantiems lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip lėtinės kvėpavimo takų ligos, nutukimas, diabetas ar vėžys, iškyla didesnė sunkios ligos ir mirties rizika nei žmonėms, neturintiems kitų sveikatos sutrikimų. Panašu, kad taip yra ir su vaikais, bet informacijos vis dar stinga.“

Nors vaikai mažiau paveikiami, jie paprastai turi daugiau kontaktų mokykloje ir bendruomenėje. Vaikų vaidmuo perduodant virusą, anot ULAC vadovo, nėra iki galo aiškus. „Neaišku, kiek intensyviai subklinikinėje formoje vaikai gali platinti virusus. Iki šios dienos registruoti vos keli protrūkiai tarp vaikų ir mokyklose. Nedidelis protrūkių tarp mokytojų ir pagalbinio personalo skaičius taip pat rodo, kad COVID-19 plitimas mokymo įstaigose gali būti nereikšmingas. Šiuo metu vykdomi tolesni tyrimai, siekiant įvertinti užsikrėtimo riziką vaikams ir geriau suprasti viruso perdavimo mechanizmą šioje amžiaus grupėje. Kai kurie modeliavimo tyrimai rodo, kad mokyklų atidarymas gali mažai paveikti plitimą bendruomenėje, tačiau mokslininkai to dar negali gerai paaiškinti“, – dėstė profesorius.

Pasak Nacionalinio sveikatos centro atstovų, COVID-19 liga šiuo metu serga 16 Lietuvos moksleivių, tačiau nė vienas iš jų neužsikrėtė ugdymo įstaigoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip yra

taip yra portretas
kiek pamenu visa gyvenima vaikai rudeni serga gripu ar persalimo ligom o siais metais jie serga koronu tai kur dingo gripas gal maisoma kas nors yra
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių