„Ar ilginti laiką tarp „Pfizer-BioNTech“ skiepų dozių? Manau, kad taip. Kitų šalių patirtis jau rodo, kad taip galima paspartinti skiepijimų tempą – t. y. greičiau padidinti paskiepytų žmonių aprėptį, neprarandant vakcinos efektyvumo. Tai prisideda prie viruso plitimo mažinimo, hospitalizacijų ir mirčių sumažinimo ir greitesnio kolektyvinio imuniteto formavimo. Ar vakcinavimo tempas dabar yra svarbiausia? Ar skiepijimas pagal prioritetus?Svarbu ir tas ir tas. Spartinant tempą yra svarbu paskiepyti daug kontaktų turinčius žmones, t. y. tuos, kurie gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Skiepijimu pagal prioritetus pirmiausia siekiama paskiepyti tas žmonių grupes, kuriems liga yra pavojingiausia, nes jie rizikuoja susirgti sunkia ligos forma, būti hospitalizuoti ir neišgyventi“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas.

S. Čaplinsko nuomone, vakcinacijos procese savivaldybėms turėtų būti suteikta daugiau galios.„Ar reikia savivaldybėms duoti daugiau laisvių skiepijant gyventojus? Manau, kad taip. Jie geriau mato besikeičiančią situaciją vietoje ir gali į ją operatyviai reaguoti. Tikrai nemanau, kad iš Vilniaus geriau matyti, kas vyksta ir ką reikia daryti Klaipėdoje, Šiauliuose ir panašiai. Ar atlaisvinimų yra pakankamai ir daugiau atlaisvinimų sukeltų riziką? Vertinant pandeminio nuovargio žalą, dabartiniai laisvinimai yra pragmatiškas sprendimas. Tačiau, iš virusologinės pusės, neabejotinai virusui bus daugiau palankių sąlygų plisti, jeigu žmonės daugiau judės ir kontaktuos. Naujų užsikrėtimo atvejų gali daugėti“, – nuomone dalijosi S. Čaplinskas.

„Vertinant dabartinį visuomenės nuovargį ir požiūrį į ribojimus, ar galima tikėtis, kad visuomenė saugosis ir dar vieno karantino iki vasaros tikrai nereikės? Ilgas kalbėjimas apie tai, ką valdžia mums leis daryti ir ko neleis, kokius suvaržymus įves ar neįves, suformavo ydingą naratyvą, kad nuo žmonių niekas nepriklauso. Iš tikro reikia kalbėti ne apie suvaržymus, o apie gyvenimą naujoje realybėje. Svarbu, kad žmonės turėtų pakankamai įrankių valdyti savo asmeninę riziką, įskaitant ne tik skiepus, bet ir, pavyzdžiui, keturis nemokamus savikontrolės testus per mėnesį. Manau, kad prie tokio totalaus karantino daugiau neturėtų būti grįžtama“, – teigė profesorius.

Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas.

Lietuvoje leidus organizuoti nedidelius renginius, veikti teatrams ir kino teatrams, į juos bus privalu ateiti su medicininėmis kaukėmis ar respiratoriais, žiūrovai bus sodinami išlaikant dviejų metrų atstumus. Taigi, ar medicininės kaukės kino teatruose ir kitose uždarose patalpose užtikrins didesnį saugumą? „Vienareikšmiškai taip. Jau seniai moksliškai yra įrodyta, kad respiratoriai ir medicininės kaukės sumažina riziką užsikrėsti ir platinti virusą. Jų filtracinės savybės siekia 95 proc. Todėl rekomenduoju dėvėti tiktai medicinines kaukes arba respiratorius, ypač uždarose viešose patalpose. Dabar, kai sulaukėme tiek atlaisvinimų, kaip niekada svarbus yra teisingas medicininių kaukių dėvėjimas: kaukė turi dengti du trečdalius nosies ir jos viršutinė dalis turi būti stipriai prigludusi prie veido. Prigludimą prie veido užtikrina kaukės viršutinėje dalyje esanti vielutė, kurią, užsidėjus kaukę, būtina stipriai prispausti prie nosies. Sudrėkusi meidicinė kaukė praranda savo filtracines savybes, todėl saugiau būtų ją pakeisti nauja“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

Freepik.com nuotr.

Primename, kad renginių organizatoriai įpareigojami užtikrinti, jog „žiūrovai ir dalyviai (išskyrus atlikėjus ar sportininkus) bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio metu dėvėtų medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną“. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgaliesiems, jeigu tai kenkia jų sveikatos būklei, bei vaikams. Organizatoriai turės užtikrinti, kad į renginio vietą nepatektų žmonės, neįsigiję bilietų internetu, o registracijos ar bilietų tikrinimą, esant galimybei, turės vykdyti lauke. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos.

Kaip jau anksčiau nusprendė Vyriausybė, žmonių skaičius renginiuose negalės viršyti 150. Jie galės laukti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis viduje ar penkių asmenų grupėmis lauke, nebent tai vienos šeimos nariai, bus privalu laikytis bent dviejų metrų atstumo. Į renginio vietą žiūrovai turės būti įleidžiami likus ne daugiau kaip pusvalandžiui, o į salę pradėti leisti ne anksčiau kaip likus penkiolikai minučių iki renginio pradžios.

Jeigu pastate vyks daugiau nei vienas renginys, jų lankytojų srautai negalės kirstis. Tarp sėdinčių žiūrovų turės būti išlaikytas dviejų metrų atstumas arba paliktos laisvos dvi sėdimos vietos. Gretimas sėdimas vietas gali užimti ne daugiau kaip du asmenys, kartu atėję į renginį. Tokiu atveju, pagal nustatytą tvarką, žiūrovai turėtų būti sodinami „2+2“ principu, kai vienoje eilėje dvi sėdimos vietos yra užimtos, dvi sėdimos vietos – laisvos. Be to, laisvos turės būti prieš žiūrovą ir už jo esančios vietos.

Renginio organizatoriai privalo užtikrinti atstumo tarp sėdimų vietų kontrolę viso renginio metu. Nuo scenos iki pirmos eilės, kurioje sodinami žiūrovai, turės būti išlaikytas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas. Be kitų reikalavimų, kokių kaip dezinfekcijos priemonių parūpinimas, draudimas dalyvauti jaučiantiems peršalimo ligų simptomus, taip pat numatytas įpareigojimas po kiekvieno seanso dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.

Renginio vietose bus draudžiama prekiauti maistu, be to, organizatoriai turės stebėti, kad dalyviai renginio vietoje nevartotų maisto ir gėrimų. Rekomenduojama organizuoti periodinį profilaktinį darbuotojų testavimą bei organizuoti renginius be pertraukų, kad žiūrovai nesibūriuotų. Vyriausybė nedidelius renginius bei teatrų ir kino teatrų veiklą leido vykdyti nuo šio pirmadienio.