- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo gripo pernai kiek atsikvėpti leidęs griežtas karantinas galėjo užmigdyti verslo ir visuomenės budrumą – susitelkus į koronaviruso keliamus iššūkius, skiepijimasis nuo gripo šiemet vyksta gana vangiai. Darbdaviai raginami skatinti darbuotojus tai daryti aktyviau arba iškart nusimatyti gripo biudžetus, skirtus pirmosiom dviem nedarbingumo dienoms apmokėti, pranešama „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
– Šaltuoju metų laiku plintant ir COVID-19, ir gripo virusams šiemet galima susidurti ne su pandemija, o su tvindemija. Išaugusios energetikos išteklių kainos, lūžinėjančios logistikos grandinės, būtinybė arba nuolat testuotis, arba pasiskiepyti nuo koronaviruso ir taip vargina. Ar neužmirštame gripo, kuris iš mūsų gyvenimo niekur nedingo – juo užsikrečiama, sergama, o kai kuriais atvejais patiriama išties sunkių komplikacijų? – žurnalistai teiravosi profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus.
– Visiškai teisingai – mes šiek tiek primiršome gripą, todėl, kad stiprūs suvaržymai, kurie buvo taikomi 2020 metais, lėmė gripo plitimo sulėtėjimą. Jei pažiūrėtume į pernai metų statistiką, tai gripo buvo tiek nedaug – istorinis minimumas, ir jis nekėlė realios grėsmės sveikatos sistemai. Tačiau šiemet suvaržymai yra gerokai mažesni beveik visoje Europoje, manyčiau, kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) suvaržymų indekas kritęs ne mažiau kaip trečdaliu, o kai kur dar daugiau – apie 60 procentų. Kai suvaržymai sumažėja, atsigauna įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Vaikai sugrįžo į mokyklas – plitimo sąlygos gripui gerėja. Tą rodo statistika ir Lietuvoje – gripas atsigauna ir jis panašėja į 2019 metų statistiką, t. y. gripo gairės, kurios buvo tais metais, po truputį kyla. Aišku, susirgimo gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis skaičius 100 tūkstančių dar nėra toks didelis, bet jis jau yra apie 60 per savaitę, tai nėra mažai. Panašu, kad ir toliau judėsime į priekį, nes gripo epidemija skelbiama, kai yra 100 susirgimų dešimčiai tūkstančių. Tai dabar dešimčiai tūkstančių yra apie 60.
– Ar dabar laikas pradėti skiepytis nuo gripo?
– Aišku, kad laikas ir tas laikas po truputį gal ir praleidžiamas, nes manoma, kad nuo gripo tikslinga pasiskiepyti iki lapkričio 1 dienos. Tai būtų efektyviausia, tačiau, aišku, kad galima skiepytis ir dabar, ir reikia skiepytis. Pats gripo pikas pasiekiamas po Naujųjų metų – sausio vasario mėnesiais. Priklauso nuo sezono. Aišku, nėra 100 procentų dėsningumo, kad būtų galima pasakyti, kad šitą mėnesį bus pikas, bet susirgimai lapkričio mėnesį pradeda augti, gruodis yra įsibėgėjimo laikas ir piką greičiausiai pasieksime sausį arba vasarį. Tai skiepytis reikia, nes kad susiformuotų imunitetas, vis tiek reikalingos dvi trys savaitės. Ir skiepų pasirinkimas yra labai įvairus. Dabar atsirado ir į nosį purškiami skiepai vaikams. Vakcinos yra geros, modernios.
Su gripo infekcija asocijuotos bakterijos yra agresyvios, piktos ir tokių pacientų gydymas stacionare dažnai baigiasi reanimacijoje.
– Gripas yra mažiau mirtingas, bet jo komplikacijos dažnu atveju būna mirtingos, galbūt netokiu procentu, bet...
– Lyginant su COVID-19, gripas sukelia dešimt kartų mažesnę riziką, bet taikinys dažniausiai yra vyresnio amžiaus žmonės. Jie kartais serga bakterinėmis komlikacijomis, nes visos mirtys, kurios įvyksta susirgus gripu, daugiau nei 90 procentų susijusios su plaučių uždegimu. Plaučių uždegimas – bakterinis, bet su gripo infekcija asocijuotos bakterijos yra agresyvios, piktos ir tokių pacientų gydymas stacionare dažnai baigiasi reanimacijoje. Pagalba tokiems žmonėms būna uždelsta. Tai reikėtų rūpintis pasiskiepijimu. Sakyčiau, kad dabar tiems, kurie dar nespėjo, būtų pats laikas. Turėtų pasiskiepyti ypač vyresnio amžiaus žmonės, nes tikrai turėsime daugiau susirgimų. Didelių apribojimų turbūt jau niekas neįves dėl poveikio ekonomikai ir daugelio kitų dalykų ir infekcija plis, nes metus praleidusi infekcija turi atsigriebti. Kaip rudenį atsigriebia rinovirusai ir kiti įvairūs virusai – sincitinis virusas, žmogaus Metapneumo virusas ir taip toliau – jie visi atsigavę ir turi atlikti savo darbą. Daugiausia jie siautėja mokyklose, nes ten vaikų nebuvo, o dabar visi grįžo. Tai ir gripas atsigauna, aš manau, kad jo bus daug, todėl pasiskiepyti yra nieko tokio, nes šalutinių poveikių ta vakcina praktiškai nesukelia.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO perspėja: užsikrėtus beždžionių raupais, reikia „izoliuotis nuo savo augintinių“2
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paragino beždžionių raupais užsikrėtusius žmones vengti kontakto su gyvūnais, nes pirmą kartą užregistruotas viruso perdavimo iš žmogaus šuniui atvejis. ...
-
Apdovanota konkurse daugiausiai simpatijų pelniusi slaugos paslaugas namuose teikianti komanda
Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) apdovanoti ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikiančių komandų fotografijų konkurso nugalėtojai – UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ iš Kauno...
-
SAM: nuo rugsėjo 1-osios visos gydymo įstaigos duomenis privalo tvarkyti e. sveikatos sistemoje1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gydymo įstaigos, dar nepasirašiusios sutarties su Registrų centru dėl pacientų sveikatos informacijos tvarkymo e. sveikatos sistemoje, turėtų tai padaryti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. ...
-
COVID-19 atvejų skaičiaus augimas: 2832 nauji susirgimai, mirė trys žmonės8
Per praėjusią parą nustatyti 2832 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
PSO kreipiasi į visuomenę dėl beždžionių raupų pervadinimo6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), siekianti pervadinti beždžionių raupus, antradienį kreipėsi į visuomenę, prašydama padėti sugalvoti mažiau stigmatizuojantį šios greitai plintančios ligos pavadinimą. ...
-
Kas galėtų sustabdyti beždžionių raupų protrūkį?37
Europos ir Amerikos regionuose daugėja beždžionių raupų atvejų, nors anksčiau jie plito tik Centrinėje ir Vakarų Afrikoje. Tarp užsikrėtusiųjų šia liga absoliuti dauguma – vyrai, didelė jų dalis – homoseksualūs. ...
-
Rugsėjį ruošiasi atnaujinti sekoskaitos tyrimus
Lietuvoje vėl augant sergamumui COVID-19, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rugsėjį planuoja atnaujinti sekoskaitos tyrimus, parodančius, kokia COVID-19 atmaina vyrauja šalyje. Tam reikės atnaujinti visą tyrimų proces...
-
Apklausa atskleidė atsainų Lietuvos gyventojų požiūrį į sveikatą: serga, bet vaistų nevartoja4
Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo ...
-
COVID-19 statistika: 182 nauji atvejai, mirė du žmonės2
Per praėjusią parą nustatyti 182 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
COVID-19 diagnozuoti įsigalioja greitieji testai, epidemijos gali būti lokalios
Antradienį COVID-19 ligai diagnozuoti įsigalioja ir namuose atlikti greitieji savikontrolės testai, epidemijos, atsižvelgus į sergamumą, gali būti skelbiamos lokaliai, o ne nacionaliniu mastu. ...