- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas teigia, kad privalome išmokti gyventi su koronavirusu, nes, pasak profesoriaus, yra nemaža tikimybė, jog rudenį išaugs susirgimų skaičius.
„Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad rudenį susirgimų skaičius išaugs, todėl turime išmokti gyventi su šiuo virusu – ilgainiui atverti valstybės sienas, bet kartu ir minimalizuoti užsikrėtimų riziką šalies gyventojams. Tai Lietuvai padaryti padėtų pasieniuose, ypač su Baltarusija ir Rusija įrengti modernūs patikros punktai“, – sako S. Čaplinskas.
Abejonių keliančios tyrėjų prielaidos
Profesorius teigia, kad kai kurios tyrėjų prielaidos jam kelia abejonių. „Ar viską pasako testavimo dėl COVID-19 santykio palyginimas tarp Lietuvos ir Latvijos? Rašoma, kad Latvijoje teigiamų ir neigiamų testų dėl COVID-19 santykis reikšmingai didesnis nei Lietuvoje. Paprasčiau tariant, COVID-19 teigiami testai Latvijoje yra santykinai dažnesni nei Lietuvoje. Todėl tyrėjai daro prielaidą, jog, vykdydama testavimą panašiu mastu kaip Lietuva, Latvija galimai turėtų daugiau COVID-19 atvejų milijonui gyventojų nei Lietuva. Kodėl man ši tyrėjų prielaida kelia abejonių? Pirmiausia, svarbu diagnostinius tyrimus atlikti laiku ir ten, kur infekcijos rizika yra didžiausia. Visgi, dėl COVID-19 pirmiausia tiksliniai ir labai operatyviai reikėjo tirti galinčius įvežti į šalį infekciją asmenis, o tai, kaip matyti iš grafiko, latviams pavyko geriau“, – statistiką aptaria profesorius.
Veikti ar laukti?
„Estai svarsto COVID-19 „imuninių pasų“ diegimo idėją. Į Kiprą ketinantiems skristi birželio 9–19 dienomis iš kai kurių valstybių (taip pat ir Lietuvos) atvykusieji turistai privalės pateikti pažymą apie neigiamą koronaviruso tyrimo rezultatą, kuris buvo atliktas sertifikuotoje laboratorijoje ne anksčiau kaip 72 val. prieš skrydį. Mano žiniomis, Lietuvoje yra bent keli startuoliai siūlantys elektroninių „imuninių pasų“ igyvendinimo techninius sprendimus. Manyčiau, kad nereiktų laukti estų patirties rezultatų ar Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų, o tikslinga bendradarbiauti su estais arba sukurti savo produktą. Tik siūlyčiau ne „imuninio paso“, o „COVID-19 paso“ (sertifikato) įdėją, kuri apimtų ne tik serologinių tyrimų, bet ir PGR ar antigeno tyrimų duomenis ir, žinoma, informaciją apie skiepus, kai jie bus prieinami“, – siūlomą idėją aptaria profesorius.
Primename, kad Lietuvoje praėjusią parą, pirmadienį, dėl įtariamo koronaviruso ištyrus 5 169 ėminius, nustatyti 4 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Šiuo metu Lietuvoje iš viso patvirtinti 1 639 ligos atvejai.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSC) antradienio duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 401 žmogus. Nuo jos mirė 65 žmonės, o pasveiko – 1 165. Izoliacijoje šiuo metu yra 478 asmenys. Aštuoni žmonės, užsikrėtusieji koronavirusu, mirė dėl kitų priežasčių, skelbia NVSC.
Žmogus laikomas pasveikusiu, kai du iš eilės atlikti pakartotiniai testai dėl koronaviruso infekcijos, esant ne mažesniam nei paros intervalui, bus neigiami. Arba praėjus 37 dienoms nuo diagnozuoto užsikrėtimo, jei dėl tam tikrų priežasčių vėlesni tepinėliai dėl viruso nebus ištirti. Jei atlikus pakartotinį tyrimą bus gautas teigiamas atsakymas, šeimos gydytojas tęs paciento stebėseną bei gydymą ir siųs pakartoti tyrimą ne anksčiau kaip po 14 dienų.
Karantinas mūsų šalyje paskelbtas kovo 16-ąją ir galioja iki gegužės 31 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...