„Harvardo mokslininkai sukūrė COVID-19 infekcijos plitimo modelį atsižvelgiant į oro sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo greičio, taršos) įtaką. Verta atkreipti dėmesį, kad remiantis šiuo modeliu Lietuvoje vasaros laikotarpiu viruso plitimas yra labai menkas. Netgi rugsėjo pradžia yra sąlyginai dar vis blogas laikas plisti virusui, tačiau gruodžio mėnesį situacija gali keistis keistis kardinaliai ir iki 2021 metų kovo mėnesio išlikti SARS-CoV-2 plitimui palankios oro sąlygos. Tačiau nepaisant to, kad oro sąlygos šiuo metu yra mūsų sąjungininkas, didėjantys keliaujančių srautai lėktuvais didina rizikas“, – įspėja profesorius.

Kaukės naudingos, visi pripažįsta, ypač prekybos centruose ir viešajame transporte.

„Vaistai. Remdesivirą Lietuva planuoja pirkti ar jau perka. Šiuo metu vykstančiame Solidarity tyrime vaistas jau skiriamas pirmiesiems mūsų COVID-19 pacientams. Deksametazono Lietuva turi įsigijusi pakankamai. Kiti medikamentai, į kuriuos dėjome nemažai vilčių, kažkokio efektyvumo iki šiol neparodė“, – medikamentus aptaria V. Kasiulevičius.

Koronavirusą siekiama gydyti ne tik vaistais, bet taip pat atliekami ir vakcinų bandymai. „Skiepai. Vakcinos testuojamos. Čia vyksta amerikiečių ir britų lenktynės. Jeigu Europa iki metų pabaigos sėkmingai baigs tyrimus, tikėtina, kad per kokį pusmetį pagamins milijonus dozių. Bet gruodį paskiepyti bent medikus Lietuvoje mažai tikėtina“, – teigia profesorius.

COVID-19 infekcijos plitimo modelis. „Facebook“ nuotr.

„Visa kita. Kaukės naudingos, visi pripažįsta, ypač prekybos centruose ir viešajame transporte. Žmonių mobilumo apribojimas naudingas, bet smogia ekonomikai. Kaip apriboti mobilumą minimaliai paveikiant ekonomiką sunkiausias uždavinys“, – teigia profesorius.

Įvežtinius atvejus apriboja tik griežta sienų kontrolė, tačiau sėdėti namuose vasarą žmonių nepriversi.

Anot V. Kasiulevičiaus, susirūpinimą kelia ir įvežtiniai atvejai. „Įvežtinius atvejus apriboja tik griežta sienų kontrolė, tačiau sėdėti namuose vasarą žmonių nepriversi, o ir psichikai tai gali turėti blogesnių padarinių negu COVID-19. Manau, kad ne vien patys žmonės turi rūpintis rizikų vertinimu. Prognozės turi būti sudaromos 1 mėnesiui ir į tas šalis, kur yra abejonių, geriau apriboti judėjimą. Informacija turi būti nuolat pateikiama tiek kelionių agentūroms, tiek šalies žmonėms. Ženevos universiteto liepos mėnesio rizikų žemėlapį jau esu pateikęs anksčiau. Nors situacija Čekijoje stabilizavosi, tačiau Balkanų šalių rizikų vertinimas labai naudingas“, – mintimis dalijasi profesorius.

Primename, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti trys nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1857.

Šiuo metu koronavirusu tebeserga 203 asmenys, 1564 – pasveiko, 123 žmonės yra izoliacijoje. Nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 42 įvežtiniai atvejai.

Per praėjusią parą ištirti 3993 ėminiai, iš viso – 451 tūkst. 987.